Parengta pagal „BLUMA“ informaciją

Vis daugiau šiuolaikinių miestų visame pasaulyje ieško būdų gerinti savo aplinkos būklę ir siekia iš naujo pergalvoti žmogaus ir natūralios gamtos mieste santykį. Žaliosios erdvės (ir kitų formų žalioji infrastruktūra) gali ne tik praturtinti kultūrinį ir istorinį miestų kraštovaizdį, suteikti jam tapatybę, bet ir kartu teikti aibę kitų gyvybiškai svarbių funkcijų ir naudų (t. y. ekosisteminių paslaugų) mums, žmonėms, ir mus išlaikančioms ekosistemoms. 

Kas yra žalioji infrastruktūra ir kodėl ji svarbi? 

Tai strategiškai planuojamas natūralių, pusiau natūralių ir kitų žaliųjų elementų tinklas, teikiantis ekosistemines paslaugas, kuriomis yra grindžiama žmonių gerovė ir gyvenimo kokybė. Europos Komisijos 2015 m. paskelbtame komunikate dėl žaliosios infrastruktūros ji apibūdinama kaip priemonė, kuri padeda užtikrinti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą, pasinaudojant privalumais, kuriuos žmonių visuomenei teikia gamta. 

Žalioji infrastruktūra miestams atsiperka ir ekonomiškai

Tyrimų duomenimis, vertinant kainos ir naudos santykį, žaliosios infrastruktūros sprendimai yra pigesni nei pilkosios infrastruktūros. Palyginti su pilkąja, kuri įprastai atlieka vieną funkciją, pavyzdžiui, šalina paviršines nuotekas ar sulaiko garsą, žalioji infrastruktūra yra efektyvesnė, nes gali padėti vienu metu spręsti keletą problemų ir teikti įvairialypes naudas toje pačioje erdvinėje zonoje: aplinkos kokybės gerinimo (pavyzdžiui, biologinės įvairovės išsaugojimo arba prisitaikymo prie klimato kaitos), socialines (pavyzdžiui, fizinės ir psichologinės sveikatos gerinimo) ir ekonomines (pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo ir nekilnojamojo turto kainų didinimo). 

Tarkim, panaudojus žaliosios infrastruktūros priemones paviršiniam vandeniui sulaikyti, kartu gaunama ir estetiškesnio šių priemonių santykio su aplinka, natūralaus paviršinių nuotekų valymo, bioįvairovei palankių buveinių sukūrimo ir gruntinio vandens lygio palaikymo nauda. 

Kas yra Žalumo indeksas?

Gerąja užsienio praktika paremtas ir Lietuvos kontekstui pritaikytas Žalumo indeksas parengtas programos „Kurk Lietuvai“ metu, komandos, sudarytos iš architektų ir urbanistų, iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, aplinkosaugininkais iš Helsinkio (Suomija) ir akademikais iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Šiaulių universitetų. Jo autoriai – architektės Gintarė Kapočiūtė ir Gaudrė Znutaitė bei urbanistas Ignas Kazlauskas. Autorių paruoštoje apžvalgoje galima rasti atsakymus, kaip turėtų būti planuojamos pastatus supančios erdvės, kad kuo efektyviau būtų išnaudojamas jų potencialas gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir tapti veiksminga vietos ekosistemos dalimi.

Žalumo indeksas (angl. Green space factor; GSF) – viena priemonių, padedanti miestams siekti savo išsikeltų tvarumo tikslų ir užtikrinti kuo geresnį urbanistinėje aplinkoje vystomų projektų indėlį, skatinant natūralius procesus ir bioįvairovės išsaugojimą.

Nors pastaraisiais metais pasaulyje atsiranda vis daugiau įvairių įrankių, skirtų žaliosios infrastruktūros vystymui skatinti ar palengvinti – nuo platformų bendruomenėms iki plėtojamų projektų mikroklimato simuliavimo, Žalumo indeksas išlieka vienu plačiausiai taikomų ir sėkmingiausiai prigyjančių mechanizmų nekilnojamojo turto projektų ekologinei kokybei kelti.

Žalumo indeksas

Kodėl Lietuvai reikalingas Žalumo indeksas?

Gerai sutvarkytų želdynų urbanizuotose teritorijose yra per mažai. Nors dažnai akcentuojama, jog Lietuvos miestai pagal užstatytos aplinkos ir žaliųjų plotų santykį yra itin žali tiek Europos, tiek pasaulio kontekste, gerai sutvarkytų, gyventojams pritaikytų želdynų yra sąlyginai mažai. Želdynai Lietuvos urbanizuotose teritorijose yra fragmentuoti, jiems nėra keliami kokybės reikalavimai. Tuo tarpu klimato kaitos padariniai mūsų šalyje pasireiškia vis ryškiau ir pagal 2019 m. „Green Match“ atliktą vertinimą Lietuva buvo įvardyta kaip labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje.

Dėl nelaidžių dangų krituliai nesusigeria į gruntą, daugėja potvynių. Staigios liūtys darosi vis dažnesnės ir vis nuostolingiau apsemia gatves bei gyvenamąsias zonas. Šis neigiamas poveikis yra dar labiau sustiprinamas nelaidžių dangų plotų augimu, todėl vis daugiau kritulių negali susigerti į gruntą, ir, pilkajai infrastruktūrai neatlaikius nuotekų krūvio, patvinsta gatvės. Ten, kur lietaus nuotekos yra legaliai ar nelegaliai nukreipiamos į buitinių nuotekų tinklus, neretai įvyksta ir užteršto pertekliaus išleidimas į vandens telkinius.

 Esamas reguliavimas neužtikrina želdynų kokybės. Žalumo indekso apraše konstatuojama, kad galiojančiose želdynų normose nėra keliami jokie standartai sukuriamų žaliųjų plotų kokybei, todėl nėra užtikrinama, kad šie prasmingai prisidėtų prie ekosistemos. Pavyzdžiui, šiuo metu veja yra traktuojama kaip želdynas, todėl dažnai želdynų normas apibrėžiančiuose dokumentuose įvardyti rodikliai yra pasiekiami, susumuojant atskirus vejos plotelius. Toks „želdynas“ vertingas tik tiek, kiek jis sukuria žalumo įspūdį ir geba sugerti paviršinį vandenį – ypač tais atvejais, kai veja nuolat pjaunama, neleidžiant joje įsikurti mikroorganizmams. Veja tik minimaliai prisideda prie oro kokybės gerinimo, temperatūros ar drėgmės reguliavimo, miestovaidžio praturtinimo; išskaidyta į mažus plotus ji tampa beverte ir žmonių veiklai – rekreacijai, socialiniams užsiėmimams.

Žalumo indeksas – lankstus ir paprastas įrankis savivaldybėms ir vystytojams

Žalumo indeksas gali tapti reikšmingu pagalbininku Lietuvos savivaldybių erdvinio vystymo politikoje, nustatant sąlygas kokybiškai želdynų ir viešųjų erdvių plėtrai urbanizuotose teritorijose. Jis leidžia formuoti nuoseklius, aiškia metodika pagrįstus reikalavimus, kuriuos vystytojai turi atitikti, prieš gaudami statybų leidimą. Taip siekiama užtikrinti, kad, vystant teritorijas, žalioji infrastruktūra būtų pilnai integruota į projektų architektūrą. Žalumo indeksas pirmą kartą buvo pritaikytas Berlyne, o vėliau paplito ir kituose miestuose: šiuo metu jį taiko tokių miestų kaip Malmės, Stokholmo, Sautamptono, Londono, Helsinkio, taip pat Sietlo ir Vašingtono savivaldybės.

Kaip apskaičiuoti Žalumo indeksą?

Lietuvos kontekstui pritaikytas Žalumo indeksas yra paremtas Helsinkio Žalumo indekso modeliu. Kaip ir kituose pasaulio miestuose naudojamų žalumo indeksų atveju, jis išreiškiamas kaip ekologiškai efektyvių paviršių ar elementų kiekio ir viso sklypo ploto santykis.

Taikant toliau pateiktą formulę:

Kada ir kur Žalumo indeksas galėtų būti pritaikytas Lietuvoje?

Remiantis užsienio pavyzdžiais, pirmiausia Žalumo indeksas galėtų būti pritaikytas savivaldybių vystomuose bandomuosiuose projektuose. Vėliau jis galėtų būti taikomas rekomendaciniu principu, siekiant pagerinti konkrečių probleminių teritorijų aplinkos kokybę. Galiausiai, ištobulintas ir patikrintas praktikoje, Žalumo indeksas galėtų būti įtrauktas į dabartinių reglamentų sistemą arba į atskirų savivaldybių plėtros ar bendruosius planus. Bet kuriuo atveju, vystytojai Žalumo indeksą galėtų taikyti ir savo iniciatyva, siekdami gauti savo plėtojamų projektų ekologinio efektyvumo įvertinimą ir su tuo susijusią ekonominę naudą. 

Žalumo indekso taikymas, kaip ir bet kuri tvarumo iniciatyva, taip pat turėtų didinti savivaldybių arba vystytojų prestižą bei sukurti pridėtinę vertę vystomoms teritorijoms. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė jau ruošiasi taikyti Žalumo indeksą praktikoje.

Viena Lietuvos kontekstui pritaikyto Žalumo indekso autorių architektė Gintarė Kapočiūtė (architektūros ir urbanistikos agentūra „BLUMA“) atkreipia dėmesį, kad įrankis turi svarbų potencialą padėti spręsti aiškesnių statybos projektų ekologinių standartų trūkumo ir suinteresuotųjų šalių susikalbėjimo problemas. „Jo tikslas yra palengvinti darbą savivaldybėms, kad komunikacija tarp vystytojo ir savivaldybės būtų aiškesnė ir paprastesnė. Tuo pačiu galima didinti sklypų ekologinį efektyvumą, o tai ir yra Žalumo indekso esmė. Nes matome, kad neužtenka reikalavimų, kurie yra išdėstyti želdynų normose. O dažnai taip pat trūksta supratimo ar žinių, kas yra žalioji infrastruktūra ir jos elementai. Šis įrankis gali būti naudojamas skirtingose projektavimo stadijose – gavę priešprojektinius pasiūlymus, savivaldybės atstovai gali paskaičiuoti, koks yra Žalumo indeksas. Papildoma funkcija, kurią įdiegėme, bendradarbiaudami su Vilniaus savivaldybe, leidžia pasiskaičiuoti ir esamą, ir būsimą situaciją, prieš pradedant techninę projekto dalį“, – sako architektė. 

„Žalumo indeksas padeda gerinti komunikaciją tarp savivaldybės ir vystytojų, keliant aiškesnius ir pagrįstus reikalavimus aplinkos kokybei ir jos ekologiniam efektyvumui per žaliosios infrastruktūros elementų integravimą į vystomus projektus.“ Architektė Gintarė Kapočiūtė, architektūros ir urbanistikos agentūra „BLUMA“.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2024 VIEŠOSIOS ERDVĖS