2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį c. b. Nr. e3K-7-184-421/2022, kurioje pateikė itin statybų sektoriuje veikiančiam verslui svarbius ir aktualius išaiškinimus, susijusius su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangovo, statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už atliktų statybos darbų trūkumus, aiškinimu ir taikymu.
Byloje kilo ginčas dėl, ieškovo (generalinio rangovo) įsitikinimu, atsakovo (subrangovo) netinkamai atliktų stogo įrengimo darbų, kadangi per statybos darbams taikomą garantinį laikotarpį išryškėjo defektai – į pastato vidų pradėjo skverbtis drėgmė, pradėjo drėkti pastato sienos. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė faktines aplinkybes, jog paslėptų darbų patikrinimo akte, kurį pasirašė statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas, visi paslėpti darbai (garo izoliacijos įrengimas, šiltinimo įrengimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas, kt.) surašyti viename akte, nors šie darbai atliekami vienas paskui kitą ir vienas kitą uždengiantys, todėl turėjo būti surašomi atskirais aktais, be to šis aktas buvo surašytas atgaline data. Buvo įrodyta, kad sienų drėkimą lėmė vandens pratekėjimas per lietaus nuvedimo sistemą ar (ir) stogo dangą dėl to, kad lietaus nuvedimo sistema buvo įrengta netinkamai – movinius vamzdžius sujungus su klijuojamaisiais vamzdžiais. Arba kitaip tariant, statybos procese nebuvo užtikrinta tinkama techninė priežiūra, nebuvo patikrinti atlikti statybos darbai, kurie vėliau yra uždengiami kitais statybos darbais, dėl ko praktiškai patikrinti anksčiau atliktus darbus, savaime suprantama, tampa nebeįmanoma.
Ne paslaptis, kad statybos aikštelėje pagrindinės rolės tenka statybos vadovui ir techniniam prižiūrėtojui, nors statybos rangos sutartis ir yra sudaroma tarp rangovo ir užsakovo. Visgi iki šiol nebuvo aiškiai apibrėžtas statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo vaidmuo, tad kilus ginčui neretai būdavo galima tuo pasinaudoti.
Minėtoje nutartyje LAT pirmą kartą savo praktikoje pasisakė, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas, o statybos vadovas – kaip rangovo atstovas (darbuotojas). Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo statybos techninio prižiūrėtojo ir/ar statybos vadovo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami atitinkamai kaip atlikti užsakovo ar rangovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutarties sutartinių ar įstatyminių prievolių ir atsakomybės.
Nepraėjus nei mėnesiui nuo šio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo priimta dar viena statybų verslui itin aktuali LAT nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022), kurioje taip pat sprendžiamas klausimas dėl iš statybos rangos santykių garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų ir rangovo atsakomybės mažinimo statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas.
Byloje ginčas kilo, kai rangovui atlikus statybos rangos darbus – plieninių laikančiųjų konstrukcijų dažymo darbus – garantiniu laikotarpiu paaiškėjo, kad darbai atlikti nekokybiškai, kadangi dažai susisluoksniavo, nusilupo ir nukrito nuo konstrukcijų.
Šiuo konkrečiu atveju statybos techninis prižiūrėtojas dar atliekant statybos darbus žodžiu nurodė, kad, jo įsitikinimu, darbai atliekami esant per žemai oro temperatūrai ir per didelei drėgmei, dėl šių priežasčių statybos techninis prižiūrėtojas atsisakė pasirašyti statybos darbų žurnale, tačiau užsakovas darbų nestabdė, rangovas toliau tęsė pradėtus dažymo darbus.
Naujausioje LAT praktikoje pasiremta prieš mėnesį suformuota to paties teismo praktika ir pasisakyta, kad statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad atsakovė dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, turėjo informuoti apie tai užsakovę bei atsakovę ir matydamas, kad pastaroji toliau vykdo dažymo darbus, turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Tačiau ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko. Teismas statybos techninio prižiūrėtojo neveikimą vertino kaip atliktą pačios užsakovės. Tai reiškia, kad užsakovė netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangove (CK 6.689 straipsnio 4 dalis, 6.691 straipsnis, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės dažymo darbų atlikimui, defektų ir atitinkamai nuostolių atsiradimui.
Svarbu ir tai, jog LAT pirmuoju atveju atsižvelgdamas į statybos vadovo (kaip rangovo atstovo) pareigų pažeidimus nutarė prašomą žalos atlyginimą sumažinti iki 70 procentų, antruoju atveju atsižvelgdamas į statybos techninio prižiūrėtojo netinkamą pareigų vykdymą sumažino priteistinos žalos atlyginimo dydį iki 75 procentų prašyto žalos atlyginimo. Praktika dar nors ir negausi, tačiau vienareikšmiška – statybos darbų vadovo (arba kitaip tariant, rangovo atstovo) ar statybos techninio prižiūrėtojo (arba kitaip tariant, užsakovo atstovo) netinkamas pareigų vykdymas gali lemti žalos atlyginimo mažinimą ir gana ženkliai – pagal šiai dienai jau suformuotą praktiką – 25 – 30 procentais.
Advokatė Sabina Izokaitienė pastebi, kad galbūt šiandien statybų verslui ir gali pasirodyti, kad pateikti teismo išaiškinimai tėra tolima teisinė teorija, tačiau neabejoja, kad nuo šiol šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bus itin dažnai sutinkamos ir žemesnės instancijos teismų sprendimuose bei užsakovo ir rangovo vienas kitam pateikiamose pretenzijose, užsakovai ieškos statybos vadovo klaidų, kai tuo tarpu jų oponentai rangovai bandys įrodyti statybos techninio prižiūrėtojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir taip sieks maksimaliai sumažinti atlygintinų nuostolių dydį.
