Nors 34 proc. lietuvių būstui išsirinkti skiria daugiau nei metus, 19 proc. svarbų pirkinį randa per mažiau nei pusmetį, o daliai – 6 proc. – tai pavyksta per mažiau nei mėnesį. Tokius rezultatus atskleidė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Visgi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas pažymi, kad paieškų trukmė labai priklauso nuo tikslo, kuriuo būstą siekiama įsigyti.

Delsimas gali kainuoti

Būsto įsigijimas – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, kuriam stengiamasi skirti pakankamai laiko. Nekilnojamo turto rinka itin aktyvi ir dinamiška, tačiau būsto pirkimo procesas – kompleksinis dalykas, prasidedantis nuo pažinties su rinka, išsigrynintais asmeniniais poreikiais ir tik vėliau – pasirinktų projektų apžiūra ir galutiniu sprendimu.

„YIT Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad 35 proc. lietuvių rinkdamiesi būstą užtrunka nuo 1 iki 6 mėnesių. Dažniausiai tiek laiko prireikia 18–29 metų amžiaus bei 50–59 metų amžiaus gyventojams. Didesnes pajamas gaunantys gyventojai, norintys įsigyti jų lūkesčius atitinkantį būstą aktyvioje rinkoje, sprendimą priima greičiau.

Ilgiau nei metus būstą renkasi patys vyriausi, 60–73 metų amžiaus pirkėjai, sudarantys 53 proc. Tuo metu 15 proc. šalies gyventojų būsto paieškų procesas trunka nuo 6 mėnesių iki metų, o 6 proc. gyventojų būstui išsirinkti neprireikia nei mėnesio. Greičiau nei per mėnesį būstą išsirenka 7 proc. moterų ir 5 proc. vyrų, dažniau taip elgiasi Vilniaus gyventojai, sudarantys 7 proc., tačiau itin sparčiu sprendimu nenusileidžia Kauno ir Klaipėdos gyventojai, sudarantys po 6 proc.

„Mūsų patirtis rodo, kad gyventojai paprastai turi keletą pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos renkasi būstą. Dažniausiai tai yra kaina, būsto vieta, plotas ir įrengimo kokybė. Siekdami, kad būstas išpildytų visus jų lūkesčius gyventojai rinkdamiesi sau tinkantį variantą paprastai praleidžia ne vieną mėnesį. Tačiau tuo pačiu, norėdami įsigyti didesnio ploto ir vertės būstą, pirkėjai priversti paskubėti – tokių būstų rinkoje yra ribotas skaičius ir jie nuperkami pirmosiomis paskelbimo dienomis“, –  sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot jo, dėl kiekvieno papildomo paieškų mėnesio, esant tokioms rinkos tendencijoms, gali būti sunkiau įsigyti būstą norimoje vietoje. Anot K. Vanago, puikus to pavyzdys – gyvenamojo būsto projektai centrinėje sostinės dalyje ant Neries krantinės, kuriems vystyti naujų teritorijų praktiškai nebeliko.

Pirmojo būsto ieško trumpiau

Tuo metu bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas sako, kad būsto paieškų trukmė nemaža dalimi priklauso nuo to, kokiu tikslu būstas perkamas.

„Pirmąjį būstą jauni žmonės paprastai išsirenka greitai – per 1-2 mėnesius. Dažniausiai jie nori kuo greičiau išeiti iš nuomojamo būsto, nes supranta, kad su paskola įsigyto būsto išlaikymas yra pigesnis – ypač didžiuosiuose šalies miestuose. Kai būsto rinka yra tokia aktyvi, o viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau žinučių, kad pasiūla mažėja ir būstas brangs – pirkėjai dar labiau skuba“, – sako A. Kišūnas.

Perkant antrąjį, dažniausiai didesnį būstą, eksperto teigimu, pirkėjai jau būna išmokę tam tikras pamokas, geriau žino, ko nori, turi daugiau paieškos kriterijų, turi galimybę ilgiau laukti, todėl paieškos paprastai užtrunka iki 4–6 mėnesių. Tiesa, jei antrasis būstas perkamas laisvalaikiui ar nuomai – tuomet sprendimai paprastai taip pat priimami pakankamai greitai – per 1–2 mėnesius.

Aktyviai užsiima būsto paieškomis

Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad prieš priimdami sprendimą įsigyti konkretų būstą ketvirtadalis gyventojų prieš tai apžiūri 2–5 skirtingus objektus. 17 proc. įvertina daugiau nei 10 skirtingų variantų, o 15 proc. – 6–10 sudominusių būstų. Kas dešimtas gyventojas įsigyja pirmą apžiūrėtą būstą. Pirmą aplankytą būstą dažniau renkasi moterys (11 proc.) nei vyrai (6 proc.). Pastarieji (29 proc.) linkę apžiūrėti bent 2–5 skirtingus objektus.

Apžiūrėti bent keletą objektų skatina noras išsirinkti patraukliausią, kuriame norėsis praleisti ne vienerius metus. Net 60 proc. gyventojų ketina įsigytame bute gyventi daugiau nei 10 metų. 16 proc. lietuvių būste planuoja gyventi 6-10 metų ir tik 2 proc. naujuose namuose numato praleisti 1–2 metus.

Anot. K. Vanago, rinkdamiesi būstą gyventojai paprastai įvertina ir pasveria daugelį skirtingų aspektų – tarp jų ir vystytojo patikimumą, namo aplinką ir kaimynystę, įrengimo lygį. Dėl to prieš įsigyjant būstą neretai aplankoma išties nemažai skirtingų objektų – dažniausiai ir ne po kartą. K. Vanago teigimu, tai yra gera taktika, nes leidžia palyginti keletą skirtingų būstų ir įsigyti geriausiai tinkantį. Pasak „YIT Lietuva“ vadovo, tokiomis būsto paieškomis gyventojai aktyviai užsiėmė tiek pernai, tiek šių metų pradžioje.

„Praėję metai, įvertinus pandemijos kontekstą, būsto pardavimo segmente išties viršijo lūkesčius, o šių metų pradžia taip pat rodo, kad gyventojų noras įsigyti būstą nemažėja – sparčiai mažėja butų mūsų įgyvendintuose ir vystomuose projektuose. Todėl prognozuojame, kad šiemet būsto rinkos augimas šalies didmiesčiuose išliks stabilus“, – sako K. Vanagas.

Didmiesčiuose būsto rinka toliau auga

A. Kišūnas pažymi, kad pagal miesto plėtros tempus ir gyventojų skaičiaus augimą, o tuo pačiu ir būsto rinkos aktyvumą, lyderiu išlieka Vilnius. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu jau yra parduota ar rezervuota apie pusė visų Vilniuje vystytojų 2021 metais planuojamų pastatyti butų. Bendrovės skaičiavimais, iš viso sostinėje šiemet turėtų būti pastatyta 4500–4700 naujų butų. Nors tai yra 12–16 proc. mažiau nei praėjusiais metais, tačiau būsto plėtra nestoja.

„Būsto paklausa Lietuvos sostinėje išlieka išties didelė, todėl matomos visos prielaidos tolimesnei butų plėtrai. 2020 metais fiksuoti pagrindiniai būsto rinkos rodikliai rodo, kad esminiai šio nekilnojamojo turto segmento paklausos varikliai – įperkamumas, finansavimas ir lūkesčiai – pilnu pajėgumu veikia net ir epidemijos sąlygomis“, – sako A. Kišūnas.

Jo teigimu, nuo Vilniaus nedaug atsilieka ir Kaunas, kuriame būsto rinka taip pat reikšmingai auga. Tuo metu, kalbėdamas apie Klaipėdą, A. Kišūnas išsiskiria dar neišnaudotą uostamiesčio potencialą ir plėtros galimybes – tikimasi, kad po sėkmingo Kauno spurto iš paskos seks ir Klaipėda.