Kaune oficialiai atidarytas Kauno mechaninio biologinio komunalinių atliekų (MBA) apdorojimo įrenginių centras. Per pusantrų metų Ateities plente pastatytas atliekų rūšiavimo centras žymiai sumažins į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį.
Į centrą atkeliavusios komunalinės atliekos bus atrenkamos galingų magnetų, infraraudonųjų spindulių ir smulkintuvų pagalba. Vokiški įrenginiai skirti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimui, antrinių žaliavų atskyrimui ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimui. Pastatytuose Kauno MBA įrenginiuose bus tvarkomos komunalinės atliekos, surenkamos iš Kauno miesto, Kauno, Jonavos, Kaišiadorių bei Raseinių rajonų savivaldybių.
„Mūsų tikslas, kad kuo mažiau atliekų keliautų į sąvartyną. Siekdami įgyvendinti tai, šiandien atidarome du atliekų rūšiavimo centrus – Kaune ir Kėdainiuose. Centrai skirti visiems Kauno regiono gyventojams, kurių yra apie 550 tūkstančių. Per metus Kaune galėsime perdirbti 220 tūkst. tonų atliekų, Kėdainiuose – 20 tūkst.“, – aiškino Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas.
Pagrindiniai mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo pastatai užima apie 15 tūkst. kv. m plotą. Bendras Kauno MBA įrenginių našumas sieks 220 tūkst. tonų per metus. Biologiškai skaidžių atliekų įrenginiai užtikrins techninio komposto ruošimą 100 tūkst. tonų per metus pajėgumu. Minėtų įrenginių dėka iš surinktų komunalinių atliekų atskirtos antrinės žaliavos bus nukreiptos perdirbimui ar kitokiam panaudojimui, o biologiškai skaidžios atliekos bus kompostuojamos.
Pasak K. Balčiūno, pradėjus veikti naujiesiems įrenginiams į sąvartynus keliaus minimalus kiekis atliekų. Didžioji dalis atliekų bus perduota perdirbėjams, kad pagamintų naujus gaminius. Tuo tarpu biologiškai skaidžios atliekos bus kompostuojamos, o atliekos, kurios turi energetinę vertę, bus perduotos elektros ir šilumos energijos gamintojams.
„Nuo šiol gyvensime švaresniame mieste. Visa tai, kas iki šiol būdavo išmetama į Lapių sąvartyną, pirmiausia bus atvežama čia. Iš tiesų norėčiau, kad tokio centro mums apskritai nereikėtų. Tai pasieksime, kuomet visi pradėsime rūšiuoti. Tuomet bioskaidžios atliekos važiuos tiesiai į sąvartyną, o naudingos žaliavos – stiklas, popierius, plastikas – tiesiai į perdirbimą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Atliekų rūšiavimo gamyklų Kaune ir Kėdainiuose bendra sąmata siekia 34,2 mln. eurų. Didžioji dalis projekto finansuota ES lėšomis, o mažesniąją dalį skyrė projekto vykdytojas – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.
