• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Kauno Laisvės alėjoje renovuotas 150 metų senumo pastatas (1)

2021 sausio 26 d.
Restauruotasfasadas

Precedento šalyje neturinti Kauno paveldotvarkos programa per šešerius metus prisidėjo prie 130 pastatų atnaujinimo. Ryškiomis spalvomis atgyjantys jų fasadai vis gausiau puošia miestą. Vien per 2020 metus jungtinėmis gyventojų ir savivaldybės pastangomis sutvarkyti 22 pastatai. Vienas jų – apie 1870-uosius statytas namas Laisvės alėjoje, greta taipogi atnaujintos „Romuvos“. Jo savininkas Andrius Matuzas, pasakodamas apie tvarkybos darbų eigą ir miesto indėlį padengiant dalį kaštų, pripažįsta, kad tokio projekto mielai imtųsi ir dar kartą.

Stiprus miesto palaikymas

Laisvės alėjos 56 numeriu pažymėtas namas pastatytas apie 1870 metus, tačiau paskutinį kartą kapitalinės renovacijos buvo sulaukęs prieš bemaž tris dešimtmečius. Byrantis tinkas ir skilinėjančios sienos paskatino pastato savininką, NT bendrovės „Idile Estate Services“ vadovą Andrių Matuzą, ieškoti būdų, kaip atkurti istorinę  statinio išvaizdą ir apsaugoti čia besilankančius svečius nuo galimų grėsmių.

Pasak jo, istoriniuose šaltiniuose esama užuominų, jog kadaise čia veikė skrybėlių siuvykla – viena iš keleto Laisvės alėjoje. Šiuo metu pirmajame pastato aukšte įsikūręs kauniečių pamėgtas gruzinų restoranas „Mtevani“ ir pokerio klubas, o antrajame – rekonstruojama 19 kambarių svečių namams. 

„Pasaulyje itin populiarus reiškinys – privataus bei viešojo sektorių partnerystė. Mums reikia vieniems kitų: verslui – viešojo sektoriaus ir, atvirkščiai, viešajam sektoriui – verslo, kurio iniciatyvos bei investicijos leidžia darniai suktis ekonomikos sraigtams. Nors Lietuvoje tokių pavyzdžių vis dar maža, galiu pasidžiaugti, kad Kauno paveldotvarkos programa yra graži išimtis.

Metų pradžioje su kaimynu kreipėmės į miesto savivaldybę dėl mums priklausančio pastato restauravimo, o šiuo metu jau baiginėjami paskutiniai darbai. Jokio perteklinio „popierizmo“ – procesas sklandus, paprastas ir greitas. Nuolat jaučiau palaikymą iš savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus, o ir darbų kaštai ženkliai sumažėjo. Realiais veiksmais parodėme, kad, palaikydami vieni kitus, galime sukurti kai ką labai gražaus“, – pasakojo A. Matuzas.

VerslininkasAMatuzas

Jautri paveldosauginė teritorija

Kauno paveldotvarkos programa – finansinis įrankis, kuriuo kauniečiai skatinami rūpintis jiems priklausančiomis architektūrinėmis miesto vertybėmis, pažinti ir iš naujo įvertinti turimą turtą, o ne pasmerkti jį nykimui.

Mieste vis dar esama nemažai apleistų pastatų nutriušusiais fasadais. Užuot mokėjus padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, jų šeimininkai raginami inicijuoti tvarkymo darbus, o mainais už tai miestas įsipareigoja skirti solidžią finansinę „injekciją“. Rezultate – dviguba nauda: pastato valdytojas turi patrauklų ir saugų objektą, o Kaunas dar labiau pagražina savo veidą gyventojų ir miesto svečių žvilgsnius traukiančiais fasadais.

Pasak verslininko, jo atlikti darbai vyko itin jautrioje paveldosauginėje teritorijoje, todėl specialistų indėlis čia be galo svarbus. Restauruojant Laisvės al. 56 pastatą buvo sutvirtintos per šimtmetį išjudėjusios ir suskilinėjusios sienos, naujai nutinkuotas visas fasadas.  

Polichrominius tyrimus atlikę specialistai atidengė namo dažų sluoksnius ir atkūrė istorinę pastato spalvą, o atsinaujinusio fasado grožį išryškino specialiai įrengtas viso pastato lauko apšvietimas. 

Taip pat restauruoti istorizmo architektūrai būdingi fasado elementai – antro aukšto langų angos su dekoratyviniais polangiais, piliastrais ir sandrikais, balkonai su autentiškais metaliniais turėklais bei profiliuotas pastogės karnizas.

Matuzas skaičiuoja, kad visa pastato atnaujinimo bei priežiūros darbų suma siekia apie 100 tūkst. eurų. Iš jų 20 proc. skyrė Kauno miesto savivaldybė.

Istorizmoarchitektrosfasadoelementai

Kviečia į nuotolinį seminarą

Miesto teikiama finansinė parama gali siekti net iki 50 proc. Į ją pretenduoja tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys Kultūros paveldo objektus ir kitus statinius visame Kaune. Dalinis finansavimas skiriamas pastatų fasadų tvarkymo darbams, pritaikymui neįgaliųjų reikmėms bei dekoratyviniam apšvietimui įrengti. Iki šiol Kaune tam skirta jau per 2,8 mln. eurų, o šiemet suplanuota dar apie 400 tūkst.

Pastatų savininkai ar daugiabučių namų savininkų bendrijos  šiemet paraiškas tvarkybos darbams gali teikti iki kovo 12 d. Su keliamais reikalavimais galima susipažinti čia: bitly.com/paveldotvarkos-programa.

„Mums rūpi miesto senieji namai, unikali medinė bei tarpukario architektūra, todėl nuo pat paveldotvarkos programos pradžios teikiame pagalbą istorinių namų vertę suvokiantiems kauniečiams. 

Matome augantį paraiškų kiekį, o tuo pačiu ir didėjantį miestiečių susidomėjimą. Tai įkvepia, nes nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ką paliksime ateities kartoms. Tikiu, kad dažną gąsdina dokumentų pildymo procesai, tačiau esame pasiryžę padėti ir konsultuoti visus norinčiuosius. Bendrai pasieksime, kad unikalūs Kauno pastatai atgimtų naujam gyvenimui“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Komentarai
  • Arūnas

    2021-01-27, 11:27  

    Malonu skaityti, kad yra suprantančių senų pastatų vertę.
    Geras pavyzdys, kai tariamasi su miesto tarnybomis ir gaunamas abipus naudingas rezultatas 🙂

statyba ir architektura
archicad