Kauno arkikatedros restauratoriai: padaryta gerai, jei nesimato, kad kažkas pasikeitė

2020 gruodžio 18 d.
Altoriaus restauravimo darbai (Aliaus Koroliovo nuotr.)

Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika buvo statoma miestiečių lėšomis bei didikų fundacijomis ilgus dešimtmečius, vėliau – atstatoma po gaisrų, užsienio kariuomenių antpuolių, ir dabartinį savo interjero vaizdą įgavo tik  XVIII amžiaus antroje pusėje. Dabar ji vėl tvarkoma, restauruojama – tam, kad šiandieninis jos vaizdas kuo ilgiau išliktų nepakitęs.

Šiuo metu Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu triūsia net kelios kompanijos: tvarkomos šoninių navų I ir II travėjos, sienos, lubos; restauruotos klausyklos, baigiamas tvarkyti koplyčios altorius, atnaujinti šviestuvai, prie pabaigos artėja vidaus elektros instaliacijos ir apšvietimo tvarkybos darbai.

Nuolatiniai Kauno arkikatedros lankytojai didelių pokyčių po šių tvarkymo darbų gali ir nepastebėti: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šventovės interjeras liko toks pat, kaip ir prieš juos pradedant.  

„Žinote, jei po restauravimo, konservavimo darbų galėtumėte aiškiai matyti, kad sutvarkytas objektas  akivaizdžiai pasikeitė, tai jau būtų įrodymas, kad darbai padaryti blogai. Mūsų tikslas – atkurti daiktą tokį, koks jis buvo, išsaugoti autentiką“, – kalbėjo Asta Mainonienė, KIC techninės priežiūros projekto vadovė.

Jai antrino vienos iš Kauno arkikatedros interjerą restauruojančių įmonių – UAB „Statybos valdymo paslaugos“ metalo, medžio restauravimo dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis.

 „Taip, net nesimato, kad šios klausyklos yra restauruotos, nes jas tvarkėme, konservavome, vėliau dažėme teptukais taip, kaip prieš daugelį metų, kad jos atrodytų kaip tada, kai buvo pagamintos“, – pasakojo pašnekovas, aprodydamas nuveiktus darbus.

Tą patį galima pasakyti ir apie šventovės šviestuvus – jie buvo nukabinti, vežti tvarkyti į dirbtuves, o dabar vėl sugrįžo į senąsias vietas.

Šiems darbams atlikti skirta 319 tūkst. eurų iš kultūros ministro tvirtinamos Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2020 metų programos.

Jėzaus Krikšto altoriaus istorija

„Turbūt niekas niekada tiek neklūpojo prie šio altoriaus, kiek aš“, – juokavo Romas Sidaras, UAB „Statybos valdymo paslaugos“ stalius baldžius, atliekantis restauravimo darbus.

Jie su dukra Emilija jau daugiau kaip metus kiekvieną darbo dieną priklaupia prie Jėzaus Krikšto altoriaus – taip, jį tvarko šeimyninis duetas, o darbams vadovauja, atskiras altoriaus detales atkūrė Ernestas Rutkovskis, tos pačios bendrovės meninių baldų restauratorius.

Jėzaus Krikšto altoriaus dalis prieš restauravimą ir po jo. (Emilijos Sidaraitės nuotr.)

Medinis Jėzaus Krikšto altorius (dail. E. Walchas, Tirolis, 1895–1898 m.) sudarytas iš daugelio medinių detalių, jau gerokai patamsėjusių. Paskutinį kartą jis buvo tvarkytas apie 1960 metus. Panašu, tuomet jį tvarkiusieji labai nesivargino – nepašalino kruopščiai dulkių, apnašų, o tiesiog viską užlakavo. Tad šių dienų restauratorių laukė labai kruopštus darbas: vatos kompresiukais atpalaiduojami nešvarumai, paskui kruopščiai pašalinami. Ir taip – detalė po detalės pamažu valomas iki lubų kylantis altorius. Jame atskirų detalių tiek daug, kad iš pirmo žvilgsnio akis neužfiksuoja, kiek jų trūksta. Bet restauratoriai jas jau suskaičiavo, pakaitinės naujos atkurtos dirbtuvėse pagal autentiškus pavyzdžius ir laukia, kada galės užimti trūkstamų detalių vietas. Nuvalytas altorius konservuojamas, po to bus atstatytos dingusios dalys. Tikimasi, kad iki Šv. Kalėdų darbai bus baigti ir čia vėl vyks  Švč. Sakramento adoracija.

„Kruopštus darbas, bet ir objektas neeilinis“, – pasakojo R. Sidaras.

Iš tiesų, Jėzaus Krikšto altorius stovi nedidelėje Švč. Sakramento koplyčioje, kuri tarsi atskira nedidelė bažnyčia, nes joje yra ir minėtas  altorius, ir vargonų tribūna, klausykla, suolai. Neogotikos formų medinė interjero įranga ir neogotikos stilistikos sienų bei skliautų dekoras, sukurtas 1895-1898 metais, yra harmoningas ir vientisas.  Dabar restauruojamame Jėzaus Krikšto altoriuje yra trys paveikslai „Jėzaus Krikštas“, „Šv. Kazimieras“ ir „Šv. Stanislovas“, kuriuos 1897 metais nutapė dailininkas E. Walchas.

Švč. Sakramento koplyčia šalia Kauno arkikatedros atsirado gerokai vėliau, rengiantis 1895 m. šventovės paskelbimo katedra iškilmėms. Ji pastatyta 1893–1895 m. prie presbiterijos pietinės sienos pagal architekto Florijono Vyganovskio projektą.

Dalintis:
Komentarai