Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkas sieks per daugiau kaip 20 metų pritraukti 90 mln. eurų privataus kapitalo, sukurti 1,1 tūkst. naujų darbo vietų.

Tai numatyta šią savaitę Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame parko plėtros plane.

Pagal šį planą iki 2046 metų buvusioje karinėje teritorijoje taip pat rengiamasi įkurti tris mokslo ir studijų institucijų filialus, įrengti verslo inkubatorių.

„Jį teiksime Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir kadangi tai yra valstybei ekonomiškai svarbus projektas, planą turi patvirtinti ministro įsakymu, – savivaldybės posėdyje sakė Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė. – Po to, kai planas bus patvirtintas ministro įsakymu, klausimas grįš atgal į tarybą ir čia bus priimtas sprendimas dėl parko įsteigimo ir tolimesnių žingsnių: sutarčių patvirtinimo, įkainių patvirtinimo ir kitų detalių“.

„Jeigu ministerija pritars, gal dar šiemet spėsime grįžti į tarybą, jeigu ne – kitų metų pradžioje“, – sakė ji.

Tai, kaip greitai pavyks planą patvirtinti, pasak vedėjos, priklauso nuo ministerijos. Projektas, jos teigimu, yra suderintas tiek su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek su tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“.

Siūlys paskatos priemones

Inovacijų parkas apima 30 ha teritoriją, iš jų beveik 24 ha sudaro laisvos žemės plotas. Į ją patenka buvęs sraigtasparnių dirbtuvių angaras ir devyni apleisti statiniai, tokie kaip administracinis pastatas, garažas, slėptuvė, gaisrinė siurblinė. Visi jie priklauso Kauno savivaldybei.

Naujų ilgalaikių darbo vietų vidutinis darbo užmokestis šiame parke turės būti ne mažiau kaip 1,2 karto didesnis, palyginti su Kauno miesto savivaldybės vidutine alga.

2020 metais parko teritorijoje įrengta infrastruktūra: vandentiekio ir nuotekų bei elektros tinklai, lietaus nuotekų sistema, aštuonių gatvių tinklas su apšvietimu, šaligatviais bei dviračių takais. Tam skirta 7,1 mln. eurų iš ES struktūrinės paramos bei valstybės biudžeto.

Parko teritorijoje bus 20 sklypų: 17 iš jų būtų skirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms, likusieji trys – bendradarbystės ir konferencijų erdvėmis.

Parke įsikursiantiems verslams rengiamasi siūlyti iki pusės sumažinti įsikūrimo mokestį, taikyti patrauklias nuomos kainas, kurios galės būti ir minimalios rinkoje, mažinti įrangos nuomos kainą. Taip pat svarstoma atleisti investuotojus nuo infrastruktūros plėtros įmokos.

Norintys parke įsikurti investuotojai turės užpildyti paraišką, kurioje, be kitų dalykų, turės nurodyti planuojamas ir vykdytas inovatyvias veiklas, numatomas investicijas, įsipareigojamas sukurti darbo vietas.

Paraiška bus vertinama taškais, kurie ir nulems, ar pareiškėjui bus duotas leidimas veiklai ir kokios bus įsikūrimo sąlygos bei taikomos lengvatos.

Atranka – per pusmetį

Plano rengėjai skaičiuoja, jog procesas nuo potencialaus Investuotojo paraiškos pateikimo iki žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo galėtų užtrukti 4–6 mėnesius.

Tarybos nariams pasiteiravus, kodėl jis toks ilgas, A. Lukaševičiūtė teigė, jog į jį įskaičiuotas ir derybų bei Kauno tarybos sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos priėmimo terminai.

„Tas terminas yra numatytas su visomis derybomis – dėl kainos, dėl sutarčių pasirašymo ir žemę išnuomoti tarybos sprendimu turėsime. Visas tas dalykas yra įvertintas, dėl to tiek laiko numatyta“, – tarybos posėdyje sakė skyriaus vedėja.

Konkurso tvarka atrinkus privatų parko operatorių, savivaldybė turės jam perleisti sudarytas sutartis su investuotojais. Tuomet investuotojo turima valstybinės žemės nuoma transformuotųsi į subnuomos sutartį.

Sudariusi nuomos sutartį savivaldybė turi galimybę taikyti lengvatą atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio ar sumažinti šį mokestį. Šios galimybės suradus privatų operatorių nebeliktų.

Dėl to planuojama, jog bus teikiamas tarybos spendimas, kuriuo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio bus atleistas parko operatorius bei įpareigotas taikyti tokį patį režimą Investuotojų atžvilgiu.

Parko operatoriaus atrankos konkursą rengiamasi paskelbti iki 2025 metų pabaigos, o jį atrinkti – iki 2031 metų.

Angaras virs gamybinėmis patalpomis

Šiuo metu taip pat vyksta buvusio sraigtasparnių angaro konversija. Iki 2023 metų 10 tūkst. kv. metrų ploto pastatą planuojama pritaikyti eksperimentinei gamybai ir kitoms reikmėms.

Planuojama, kad čia veiks administracinės, biurų, laboratorinės, prototipavimo ir mažos apimties eksperimentinės gamybos patalpos.

„Rekonstruotame angare įsikuriančios įmonės turės galimybę perplanuoti gamybinės paskirties erdves ir pritaikyti jas pagal savo individualius poreikius“, – rašoma plane.

Pirmasis angaro aukštas numatytas inžinerinės gamybos specializacijos įmonėms: planuojama išnuomoti keturis iš penkių pagal techninį projektą numatytų korpusų, kurie gali būti dalijami į smulkesnius segmentus.

Likusiame korpuse parko operatorius planuoja įrengti atviros prieigos mechaninį cechą.

Antrasis angaro aukštas bus skirtas gyvybės mokslų specializacijos laboratorijoms ir įmonių administracinėms patalpoms.

Pasak projekto rengėjų, tikimasi, kad angare kursis startuoliai, atžalinės, smulkios ir vidutinės įmonės, verslo akceleratorius.

Bendra projekto vertė siekia 14,5 mln. eurų.

Planuojama ugdymo įstaiga

Daugiausia darbo vystymo planų numatyta atlikti iki 2031-ųjų. Iki tol be angaro planuojama pastatyti biuro pastatą, automobilių stovėjimo aikštelę, mokslo ir studijų institucijų filialus. Taip pat bus įrengtos ir baigtos tvarkyti rekreacinės erdvės.

Svarstoma teritorijoje steigti ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo įstaigą. Ji būtų skirta parko darbuotojų ir aplinkinių rajonų gyventojų poreikiams.

Čia bus įrengtos krovimo stotelės elektromobiliams, bus siekiama užtikrinti transporto priemonių dalijimosi paslaugų prieinamumą ir plėtoti susisiekimo pėsčiomis ir dviračiais infrastruktūrą.

Investuotojų sklypuose numatomos žaliosios zonos, kuriose atsiras augalų, rekreacijos elementų.

Plane pabrėžiama, jog šis parkas, skirtingai nei Kauno miesto laisvoji ekonominė zona, „nėra atskira pramoninė teritorija, o integrali miesto dalis“. Todėl planuojama, kad čia vyks įvairūs renginiai, muzikos, meno ir mokslo festivaliai, parodos bei mugės, mokslo simpoziumai.

30 ha teritorija Fredoje, kurioje veiks parkas, buvo atlaisvinta iškėlus joje veikusį Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postą. Ji miestui perduota 2017 metais.

Postas įsikūrė netoliese esančiose naujose, specialiai tam įrengtose patalpose S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. Jis įrengtas už savivaldybės lėšas.