Kauno savivaldybė visuomenei pristatė siūlymus dėl Ąžuolyno parko tvarkymo. Projektą rengiantys kraštovaizdžio architektai išdėstė savo idėjas ir atsakė į kauniečių klausimus. Specialistai patikino, kad tvarkymo metu nė vienas ąžuolas nebus pašalintas.
„Pagrindinė priežastis, kodėl miestas planuoja darbus Ąžuolyne, yra jame augančių ąžuolų apsaugojimas ir išsaugojimas. Infrastruktūros atnaujinimas yra svarbus, bet šiuo atveju antraeilis dalykas. Noriu pabrėžti, kad tvarkant Ąžuolyną, nebus pašalintas nė vienas ąžuolas. Parke neatsiras nė vieno pastato“, – akcentavo Kauno mero atstovas Tomas Grigalevičius.
Ąžuolyno teritorija nebuvo tvarkoma 80 metų. Per šį laikotarpį vyko pavienių remonto darbų, bet Ąžuolyno parko kompleksiškai niekas nenagrinėjo, todėl fragmentiškai ir chaotiškai buvo tvarkomas tik atskiros parko zonos. Medžiai buvo sodinami neatsižvelgiant į parko specifiką, todėl dabar jiems trūksta šviesos, dėl to nesiformuoja naujų medžių lajos, o dalis unikalių ąžuolų kenčia nuo nuolatinio saulės trūkumo, kiti – nuo neveikiančio drenažo sąlygojamo drėgmės pertekliaus.
„Želdinių masyvus būtina tvarkyti taip, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos ąžuolų augimvietei. Be to, perteklinį polydžių ir liūčių vandenį planuojama nuleisti į protakas ir erozines griovas“, – aiškino architektas Virginijus Skardžiukas.
Ąžuolyno parko sutvarkymo projekto ėmęsi specialistai siūlo Ąžuolyną – kauniečių ir miesto svečių pamėgtą poilsio ir rekreacijos erdvę – suskirstyti į kelias zonas: Gamtosaugos ir biologinės įvairovės (centrinėje ir šiaurės rytų dalyje), sveikatinimo (centrinėje ir šiaurės rytų dalyje), kultūrinės rekreacijos (greta dainų slėnio) ir gamtosaugos švietimo (greta Zoologijos sodo).
Daugelis kauniečių sutaria, jog parko infrastruktūros būklė itin prasta. Takai, suoliukai, apšvietimas mena sovietmetį. Tvarkant parką planuojama įrengti integruotą pėsčiųjų, dviratininkų, riedutininkų takų sistemą. Taip pat ketinama restauruoti esamus ąžuolo masyvo suolus, papildomai įrengti naujų, senus šviestuvus pakeisti naujais.
Visoje Ąžuolyno parko teritorijoje dominuoja lapuočiai – ąžuolai, liepos, klevai, uosiai, drebulės ir kiti medžiai. Didžiausia parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100–160 cm. Tokie medžiai yra labai svarbūs ne tik dėl savo istorinės ir estetinės vertės, bet ir kaip retųjų rūšių buveinės.
2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys, įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus. Svarbiausias bestuburių faunos atstovas Žaliakalnio Ąžuolyne yra Niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita). Tai vienas rečiausių Lietuvoje ir Europoje sutinkamų vabalų.
Dėl jo ir kitų vertybių Kauno Ąžuolynas yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Pagal BAST apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, siekiant išsaugoti Niūriaspalvio auksavabalio populiaciją, draudžiama kirsti džiūvančius ir sausus ąžuolus, rekomenduojama išsaugoti senus drevėtus medžius.
