Priešnuodį „skardinukų“ virusui atradęs Kaunas vasarą pasitinka gerokai apsivalęs. Metų pradžioje neteisėtų ant valstybinės žemės pastatytų metalinių garažų skaičius Kaune siekė beveik 900. Naujausiais duomenimis, per pusmetį garažų sumažėjo daugiau nei per pusę.

Praėjusių metų pabaigoje neteisėtų statinių buvo užklijuoti informaciniai lapeliai, perspėjantys, kad iki kovo mėnesio pradžios nenusikėlus garažų, jie bus utilizuoti. Po įspėjimų patys gyventojai nusikėlė daugybę garažų. Likusiais nelegaliais pastatais pasirūpino miestas – jie buvo supjaustyti ir išvežti į bendrovės „Kauno švara“ teritoriją.

Pasak Panemunės seniūnės Rasinos Žolynienės, 8-iose iš 11-os miesto seniūnijų liko vos po keletą dar nenugriautų garažų. Didžioji dalis likusių „skardinukų“ koncentruojasi trijose seniūnijose – Šančiuose, Petrašiūnuose ir Panemunėje.

„Istoriškai susiklostė, jog daugiausia garažų turime Petrašiūnuose. Panemunėje ir Šančiuose jų šiek tiek mažiau, tačiau panašu, jog likę garažai šeimininkų neturi arba jie visiškai nesirūpina savo turtu“, – teigė R. Žolynienė.

Kaunui pradėjus švarinimosi akciją, metalo supirktuvėse gerokai išaugo parduodamų garažų skaičius. Remiantis įvairiais šaltiniais – būta mėnesių, kuomet garažų pardavimas šoktelėdavo net iki 20 per keletą savaičių.

Specialistų teigimu, metaliniai garažai ne tik teršia aplinką, kelia pavojų aplinkiniams, bet ir be jokio teisinio pagrindo užima valstybinę žemę. Nugriovus statinį šiukšlės surenkamos, o aplinka sutvarkoma. Tuo tarpu gyventojams atsirado vietos statyti automobilius, įsirengti vaikų žaidimų aikšteles arba kitaip prasmingai panaudoti atlaisvintus plotus.

Garažo demontavimą stebi antstoliai, kurie užtikrina, jog garažo nukėlimas vyktų teisėtai. Supjaustytos garažo dalys kurį laiką sandėliuojamos ir saugomos, o neatsiradus teisėtiems šeimininkams – utilizuojamos.