Virsmas iš buvusios karinės teritorijos į pramonės inovacijų zoną – tokia parko vizija gvildenama Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) urbanistinėje galimybių studijoje. Aleksoto rajono širdyje siekiama sukurti kompaktišką, žalią ir bendravimą skatinantį inovacijų slėnį, kuris atitiktų šiuolaikinius darnaus vystymo principus ir Kauno regiono poreikius. „Pasivaikščiokite“ ir pasižvalgykite po būsimojo parko teritoriją.
Buvusioje Kauno aviacijos gamyklos teritorijoje kuriamame Aleksoto inovacijų pramonės parke (AIPP) šiuo metu suprojektuota ir įrengta teritorijai naudoti reikalinga antžeminė bei požeminė infrastruktūra. Visai netrukus startuos ir kiti teritorijos vystytojos, Kauno miesto savivaldybės, numatyti pirmieji darbai.
„Šiuo metu sparčiai vykdome buvusios Sovietinės armijos kovinių sraigtasparnių remonto dirbtuvių angaro konversiją, pritaikant šį 10 000 kv. m. pastatą inovacijų parko poreikiams. Jau parengtas pastato rekonstrukcijos techninis projektas, vasaros pradžioje skelbsime rangovo paieškos konkursą, darbus pradėsime rudenį, jiems numatyta 18 mėnesių. Parko infrastruktūros sukūrimui ir teritorijos konversijai pritraukėme per 10 mln. eurų ES fondų finansavimo,“ – pasakoja Kauno miesto savivaldybės vicemeras Andrius Palionis.
Siekiant geriau suprasti teritorijos potencialą ir įsivardinti galimas rizikas, buvo parengta urbanistinė galimybių studija. Kaip sako darbą atlikę urbanistikos ir architektūros biuro „MASH Studio“ specialistai, tai ne tik puiki proga patikrinti vietos galimybių ribas, bet ir šiek tiek pasvajoti: atlikta analizė padeda teritorijos vystytojams išsigryninti poreikius ir prioritetus, suformuluoti erdvinio vystymo arba techninio projekto užduotį.
Atlikta panašaus tipo teritorijų užsienyje analizė ir diskusijos su potencialiais investuotojais – tai leido suformuluoti vystymo kriterijus, išgirsti, kaip inovacijų parką supranta technologijų įmonės. Pabrėžiama, kad parkas turėtų būti vystomas nuosekliai – suvokiamas ir atpažįstamas kaip kompleksiškai išvystytas kvartalas, integrali miesto audinio dalis. Didelis akcentas naujajame inovacijų slėnyje dedamas ant šiuolaikiškų, ekologiškų sprendimų, darbuotojams palankios aplinkos kūrimo, erdvių bendravimui, ekspozicijoms, bendro naudojimo infrastruktūros. Teritoriją preliminariai siūloma dalinti į 20 sklypų, kuriuose bendrai būtų galima išvystyti per 200 tūkst. kv. m. ploto.
„Tai yra aspektai, kuriais inovacijų pramonės parkai skiriasi nuo laisvųjų ekonominių zonų ar kitų pramonės teritorijų. Kitas mastelis, kitokia gatvės geometrija“ – pažymi urbanistė Živilė Šimkutė.
Dėmesys vietai ir kontekstui
Kaip sako studiją užsakiusios VšĮ „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius, urbanistų parengta analizė ir įvairiais pjūviais išgvildenta parko vizija nukreipta ne tik į maksimalų lankstumą potencialiems investuotojams, bet ir atsižvelgia į pačios teritorijos individualumą.
„Gali atrodyti, jog teritoriją supantys pramoniniai bei kultūros paveldo objektai yra iššūkis sėkmingam parko vystymui, tačiau bendrų pastangų dėka šiuos iššūkius pavyko paversti unikaliomis, tik šiam parkui priskiriamomis, stiprybėmis. Tarptautinėje arenoje AIPP konkuruos su ne vienus metus veikiančiais inovacijų židiniais didžiuosiuose Europos miestuose, tad parko unikalumas be jokios abejonės atkreips investuotojų dėmesį ir taps jo sėkmės garantu“, – sako T. Stankevičius.
AIPP galimybių studijos rengėjai, įvardija, jog pagrindinė parko stiprybė – jos sąsaja su aplinkinėmis teritorijomis. Pabrėžiama, jog parkas turėtų tapti integralia ir gyvybinga Aleksoto dalimi, o ne autonomiškai veikiančia, tvoromis aptverta pramonės zona. „Siūlome paprastas erdvinio planavimo taisykles, kurios padėtų sukurti humaniškesnį gatvės profilį. Pergalvota gatvių hierarchija, siūlomas naujai kuriamo parko ir jį ribojančios teritorijos traukos centras –zona su aikšte, koncentruotomis bendro naudojimo funkcijomis: biurų, konferencijų, bendradarbystės, ekspozicijų erdvėmis, daugiaaukšte parkavimo aikštele,“ – sako studijos rengėjai.
Pasak vicemero Andriaus Palionio, jau metų gale bus parengtas parko plėtros planas – tarsi savotiška parko Konstitucija, kurioje bus nustatyta, kokie investuotojai ir kokiomis sąlygomis bus kviečiami ir kokias naudas už tai gaus. Planą patvirtinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, parke galės įsikurti pirmieji investuotojai.
Tarp numatytų verslo ir mokslo veiklos rodiklių – planuojamos sukurti gerai apmokamos, aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos (ne mažiau 1 000), parko įmonėse dirbantys ne mažiau kaip 142 moksliniai tyrėjai, pritraukta ne mažiau kaip 90 mln. eurų privačių investicijų. Ne atsitiktinai šių metų balandžio 14 d. vykusioje Europos regionų lyderių diskusijoje apie Naująjį europinį Bauhauzą Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir reformų komisarė Elisa Ferreira atkreipė dėmesį į AIPP kaip puikų ES tikslus atspindintį projektą.
