Struktūrą, tekstą ir interviu klausimus parengė dirbtinis intelektas, nedidelius pakeitimus atliko Paulina Puolytė
Dirbtinis intelektas (DI) ir žmogaus kūrybiškumas lemia dizaino ateitį. O dabar gilinamės į laiką, kai DI pats gali kurti dizainą. Dizaineriui tereikia įterpti teksto užuominą apie tinkamą įrankį. Tuomet kyla klausimas: kas yra dizaineris? Jį sugeneravęs DI ar užuominą parašęs dizaineris? Produktų dizaineris Laurynas Vaitkus šį klausimą iškėlė savo magistro darbe „Dizainerio kompetencijų analizė: darbas su generatyvinio projektavimo priemonėmis“. Juo remdamiesi apžvelgsime besikeičiantį dizaino kraštovaizdį, atskleisdami ir rizikas, ir galimybes didėjant DI įtakai.
Remdamiesi ankstesnių pramonės revoliucijų paralelėmis, matome, kaip mechaninė pažanga pakeitė profesijas. Taip, kai kurios profesijos išnyko, tačiau daugelis jų transformavosi arba buvo atrastos iš naujo. Dabar DI atsiradimas žymi precedento neturintį pokytį. DI potencialas peržengia mechanizacijos ribas; dabar jis meta iššūkį kūrybiškumui – sričiai, kurią anksčiau laikėme išimtinai žmogiškąja. Ši raida nereiškia dizaino darbo vietų pabaigos, bet rodo ateitį, kai iš esmės pakeisime vaidmenų sampratą.
Tačiau ši evoliucija neapsieina be iššūkių. Esame atsidūrę tokioje situacijoje, kai technologijos tobulėja greičiau nei mūsų gebėjimas prisitaikyti. Nepaisant to, yra ir teigiama pusė: besiformuojančios galimybės laukia tų, kurie sugeba įvaldyti šias naujas priemones ir iš naujo atrasti savo įgūdžius. Kaip pažymi L. Vaitkus, „dizainerio ir architekto profesijos vystosi kartu su besikeičiančia aplinka, nes jų darbo esmė – problemų sprendimas“.
Tyrinėdamas teorinę medžiagą apie pramonės revoliucijas, L. Vaitkus taip pat atliko atvejo analizę. Jis suformulavo komandą įrankiui „ChatGPT“ (pokalbių robotui su integruota dirbtinio intelekto sistema) reaguoti kaip amatininkui dizaineriui. Vėliau tie patys klausimai buvo išsiųsti ir profesionaliems dizaineriams. Įdomu tai, kad „ChatGPT“ aprašė dirbtinio intelekto (paties) naudojimo dizaine trūkumą, teigdamas: „Dirbtinis intelektas gali pakeisti žmogaus kūrybiškumą ir intuiciją, o tai gali lemti dizaino stilių ir metodų suvienodėjimą. Be to, dirbtinis intelektas gali būti šališkas tam tikriems dizaino sprendimams ar estetinėms preferencijoms, todėl gali trūkti dizaino įvairovės.“ Taigi, ar dizaineriai turėtų priimti DI kaip įrankį, nepaisydami šių trūkumų?
MĖLYNOSIOS GRINDŲ LEMPOS PROJEKTAS
Kūrybinėje disertacijos dalyje pristatomas patrauklus dizaino fikcijos projektas, kuriame L. Vaitkus, naudodamasis įvairiomis DI priemonėmis, bando atkartoti profesionalaus dizainerio vaidmenį. Tikslas – pademonstruoti DI gebėjimus dizaino srityje, o tada grįžti prie esminio klausimo: kas yra dizaineris?
Pradėdamas projektą, L. Vaitkus pasirinko lengvai atpažįstamą mėlynos spalvos grindų šviestuvo formą. Toks pasirinkimas leidžia žiūrovams suvokti objekto formą ir apsvarstyti jį iš įvairių perspektyvų. Vėliau jis pasitelkė DI įrankį „Midjourney“, kad sukurtų daugybę mėlynos grindų lempos dizainų, naudodamasis teksto užuomina, kad sukurtų įvairias lempos interpretacijas. Šio projekto rezultatas – apčiuopiamas artefaktas – DI sukurta knyga „1000 sugeneruotų dizainų toršerų“. Knygos išleidimas dažnai reiškia dizainerio profesionalumą ir patikimumą, ar ne? Toliau DI sukurtoje interneto svetainėje buvo eksponuojama daugybė lempų dizainų, sudarančių labai sėkmingo dizainerio, kurio visos lempos pasirodė išparduotos, įspūdį. Siekdamas sustiprinti dizaino fikciją, L. Vaitkus vieną iš DI sukurtų grindų lempų atgaivino ir pristatė parodoje.
Šiame spekuliatyviame dizaino projekte susilaikoma nuo galutinių atsakymų. Vietoj to jis skatina pokalbį: kokie pokyčiai gali įvykti dizaino srityje per ateinančius metus, jei DI galės imtis visų kūrybinių užduočių? Ar dizaineris taps vien tik vykdančiomis rankomis fiziniame pasaulyje? O gal dizainerio vaidmuo, kaip žinome, nebeegzistuoja?
Trumpas interviu su L. Vaitkumi
L. Vaitkus į klausimus atsakė naudodamasis dirbtinio intelekto priemonėmis
– Kodėl pasirinkote dirbtinio intelekto ir dizaino sąveiką kaip pagrindinę magistro darbo temą?
V. K. Pasirinkti dirbtinio intelekto ir dizaino temą mane paskatino asmeniniai motyvai. Kaip dizaineris norėjau suprasti, kur link krypsta mano pramonė ir kokių įgūdžių man reikia, kad išlikčiau aktualus. Ketvirtoji pramonės revoliucija mane sužavėjo, ypač tai, kaip DI pradėjo daryti įtaką dizainui. Šioje naujoje eroje įžvelgiau galimybę ir norėjau ją toliau tyrinėti. Taigi, nusprendžiau pasinerti į šią sankirtą, kad atsakyčiau į savo klausimus ir, tikiuosi, prisidėčiau prie diskusijų apie dizaino ateitį.
– Ar nuo tada, kai baigėte studijas, pastebėjote kokią nors reikšmingą pažangą dirbtinio intelekto galimybių dizaino srityje? Jei taip, ar galite pasidalyti keliais pavyzdžiais?
V. K. Žinoma. Nuo tada, kai baigiau studijas, DI srityje padaryta neįtikėtina pažanga. Vienas ryškus pavyzdys – DI gebėjimas kurti dizainą iš paprastų tekstinių užuominų. Šiandien dizaino patirties neturintis žmogus gali sukurti visą prekės ženklo identitetą vos keliais paspaudimais. Tai iš tiesų daro revoliuciją pramonėje, atveria naujų galimybių verslui, ypač jį pradedančiai jaunajai kartai.
– Galiausiai, kaip pasikeitė jūsų darbas dizaino srityje po to, kai įtraukėte dirbtinį intelektą į savo praktiką, ir kaip įsivaizduojate savo ateitį dirbtinio intelekto ir dizaino sankirtoje?
V. K. DI integravimas į mano praktiką privertė mane permąstyti savo, kaip dizainerio, vaidmenį. Tai ne tiek kūrimas visko iš naujo, kiek DI kuravimas ir vadovavimas jam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Tai įdomu, tarsi leistis į dar nepažintą teritoriją. Ateityje matau save toliau tyrinėjant DI ir dizaino sankirtą, daugiausia dėmesio skiriant savo spekuliatyviam dizaino projektui – mėlynų grindų lempų verslui. Planuoju plėsti DI taikymo dizaine ribas. DI vadovaus kūrybiniam procesui, o aš gaminsiu realius ir rinkai tinkamus produktus. Tai nuotykis, kurio nekantriai laukiu.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | Specialusis leidinys LT | 2023 (08/09)
