Blog

Kas diktuoja šiuolaikinių viešbučių architektūrą?

Projekto „Live Square“ vizual. „Eikos“ vizual.
Vilniaus Gedimino prospekte pradėtos maždaug po metų duris turėtų atverti naujas keturių žvaigždučių viešbutis „Hilton Garden Inn“. „Eikos“ vizual.

Ar kada nors rinkotės viešbutį pagal jo architektūrą? Reikia sutikti, kad viešbutis yra tas statinys, kur dažniau dėmesys kreipiamas į interjerą, kambario dizainą, funkcionalumą, o ne į išorę. Su tuo sutinka ir architektai. Tiesa, daugelis pasaulinio tinklo viešbučių jau turi savo reglamentus, pagal kuriuos reikia suprojektuoti kambarius, viešąsias ir kitas erdves. Panašu, kad vietos fantazijai nėra daug. O gal priešingai?

Lietuva nenusileidžia Europai

Šiuo metu Palangoje rengiamasi naujo „Marriott“ viešbučio statybos darbams. Jis turėtų iškilti buvusio „Jūratės“ baseino vietoje. Planuojama, kad viešbutyje bus 173 numeriai ir „SPA Vilnius“ sveikatingumo centras. Suprojektuoti viešbutį patikėta architekto Algirdo Stripinio vadovaujamai bendrovei „Uostamiesčio projektas“. Interjerą projektuoja Londone įsikūrusi bendrovė „SparcStudio Design Consultants“, bendradarbiaudama su tarptautinės įmonės „Vastint“ architektų komanda ir „Marriott“ specialistais.

„Tai specifinis projektas, labai išskirtinė vieta, visai šalia jūros, Palangos centre. Buvo labai daug iššūkių, pradedant nuo konstrukcijos, baigiant funkcija, išdėstymu ir skaidymu“, – pasakojo architektas A. Stripinis.

Dabar daug kam aktualus natūralumas, todėl vis dažniau pasirenkamos natūralios medžiagos. Norisi, kad žmogus, atvažiavęs į viešbutį, pailsėtų neprovokuojančiame interjere.Algirdas Stripinis

Anot jo, šiuolaikiniuose viešbučiuose, taip pat ir „Marriott“, svarbiausia yra funkcionalumas, kambarių suplanavimas, personalo išdėstymas. „Dabar daug kam aktualus natūralumas, todėl vis dažniau pasirenkamos natūralios medžiagos. Norisi, kad žmogus, atvažiavęs į viešbutį, pailsėtų neprovokuojančiame interjere, – teigė pašnekovas. – Viešbučiai daugiausia orientuojasi į vidaus erdves. Žmogus gyvena viduje ir viską mato iš vidaus, todėl užsakovai kreipia didelį dėmesį į vidines erdves, suplanavimą, medžiagas.“

Nors, pasak A. Stripinio, reikalavimų viešbučiams yra daug, fantazija neribota, nes visada galima rasti išeitį. „Tarptautiniai viešbučių tinklai turi nusistatytus reikalavimus, nuo kurių negalima nukrypti. Tarkime, viešbučiai „Marriott“ seka natūralumo tendencija, mėgsta skandinavišką dizainą. Stengėmės išpildyti šiuos pageidavimus“, – kalbėjo architektas.

Lietuva, anot pašnekovo, viešbučių sektoriuje pasiekė gana neblogą lygį. „Daugelis su pranta estetiką, jos poreikį, kad verslas būtų sėkmingas. Nepasakyčiau, kad kuo nors nusileidžiame kitoms Europos šalims“, – apibendrino A. Stripinis.

Išskirtinis kambarių dizainas

Povilas Čepaitis

Povilas Čepaitis,
architektas

Kad Lietuvos viešbučiai neatsilieka nuo europietiškų, sutiko ir architektų biuro „Unitectus“ architektas Povilas Čepaitis – vienas Vilniaus Gedimino prospekte pradėtos kurti atvirų minčių erdvės „Live Square“ architektų. Būtent čia maždaug po metų duris turėtų atverti naujas keturių žvaigždučių viešbutis „Hilton Garden Inn“. „Po truputį Lietuva pradeda įsipaišyti Europos kontekste, ypač su savo naujais viešbučiais, kurie dabar yra statomi – „Marriott“, „Hilton Garden Inn“, „Pacų“ viešbutis. Visi jie yra europinio lygmens“, – reziumavo P. Čepaitis.

Pašnekovo žodžiais, projektuojant pasaulinio tinklo viešbutį, architektui palikta labai nedaug kūrybinės laisvės. Užsakovai reglamentuoja absoliučiai viską – nuo kambario dydžio iki viešųjų erdvių sudėties, todėl didžiausia užduotis, kaip viską sėkmingai sukomponuoti į visumą, nepamirštant, kaip tai atrodys kontekste, kuriame viešbutis yra projektuojamas.

Kalbant apie viešbučių interjerą, kuo toliau, tuo daugiau dėmesio skiriama bendrosioms erdvėms – holams, restoranams, barams, konferencijų centrams, mažiau dėmesio ir ploto kambariams. Jei anksčiau penkių žvaigždučių viešbučio kambarys būdavo 35–40 kv. metrų ploto, dabar daugiausia 30 kv. metrų. „Ieškoma būdų, kaip kuo mažesnius kambarius padaryti kuo erdvesnius. Todėl dažnai įrengiamos atviros drabužinės, atviros vonios, atskiriant tik tualetą. Prabangiuose viešbučiuose vonias, praustuvus, kosmetinius stalelius stato kambariuose“, – kalbėjo architektas.

Fasadinė viešbučio pusė ypač svarbi, jei viešbutis įsikūręs miesto centre. „Eikos“ vizual.

Fasadinė viešbučio pusė ypač svarbi, jei viešbutis įsikūręs miesto centre. „Eikos“ vizual.

Noriai renkasi natūralias medžiagas

Ne mažiau svarbi yra ir fasadinė viešbučio pusė, ypač jei viešbutis įsikūręs miesto centre. „Išorinė architektūra turi siųsti žinutę klientui, kad viešbutis atitinka tam tikrą lygį. Jei kalbame apie miesto centre esantį viešbutį, išorė bus labai svarbi. Visi stengiasi, kad pastatas puoštų miestą, o ne atvirkščiai. Jei viešbutį projektuoji užmiestyje, kur nors prie oro uosto, tuomet architektūrai keliami ne tokie aukšti reikalavimai“, – teigė pašnekovas.

Svarbiausi prioritetai viešbučių architektūroje yra funkcionalumas ir inžinerinis įrengimas, po jų – interjeras. „Dažniausiai pastato eksterjeras užsakovams nebūna toks svarbus kiek interjeras ir pastato eksploatacija. Visada reikia atkreipti dėmesį, kiek reiklus valymui bus interjeras. Užsakovai bent 10 metų po pastatymo nenori nieko keisti, būtent dėl to tai yra taip svarbu“, – sakė „Unitectus“ architektas.

Šiandien viešbučiuose dažniausiai vyrauja natūralios medžiagos, primenančios namų interjerą. „Kone pagrindinis užsakovų keliamas reikalavimas, kad žmogus viešbutyje jaustųsi jaukiai ir patogiai. Kad aplinka nekeltų streso, o primintų namus. Todėl dažnai naudojamos natūralios medžiagos, medis, žemės spalvos, meno kūriniai. Visa tai padeda sukurti neformalią aplinką. Net jei kalbame apie prabangius viešbučius“, – teigė P. Čepaitis.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.