Bendrovė „Lengvas betonas“ įrodė – jų gaminama medžiaga, sudaryta iš labai lengvų polistireninio putplasčio granulių, įterptų į oru putinto cemento skiedinį naudojant „Tech“ priedus, gali tapti išeitimi net ir sudėtingiausiais atvejais, kai reikalingas atsparumas gniuždymui, šilumos ir garso izoliavimas ar keleto užduočių sprendimas vienu produktu.

Sprendimas – įvairiems statiniams

Anot bendrovės direktoriaus Ramūno Ščiučkos, lengvasis betonas, palyginti su įprastu, lengvesnis iki 10 kartų. Skaičiuojama, kad jei tradicinis betonas, priklausomai nuo užpildų, sveria nuo 2 iki 2,5 t vienam kubiniam metrui, tai „Lengvo betono“ specialistai gali pagaminti kur kas „laibesnį“ – sveriantį nuo 140 iki 400 kg vienam kubiniam metrui.

Į Europos Sąjungoje sertifikuoto lengvojo betono sudėtį be cemento įeina cemento priedai „Tech“, sudarantys oro putas, ir vanduo. Kad būtų išgauta didesnė šilumos varža ir garso izoliacija, gaminamas antras produktas, įdedant polistireninio putplasčio granulių. Iš statybų aikštelių atkeliaujančios polistireninio putplasčio atliekos, iš kurių gaminamos granulės, ir oras pakeitė tradicinio betono gamyboje naudojamas „sunkiąsias“ inertines medžiagas – žvyrą ir skaldą.

Šis betonas gaminamas naudojant aukštos kokybės cementą, polistireno granules, organinį putokšlį, taigi, yra ekologiškas gaminys, pasižymi labai mažu vandens įgeriamumu, tačiau gerai praleidžia orą.

Dar svarbi šios medžiagos savybė ta, kad metalo armatūra visiškai nerūdija, nes proceso metu susidaro plėvelė, apsauganti metalą nuo korozijos. Medžiaga visiškai atspari šildymo-šaldymo ciklams. Laboratorijoje net ir po 250 bandymo ciklų nebuvo pastebėta jokių irimo požymių. Taip pat ir nedegi, pagal medžiagų kompozito panaudojimą stogų konstrukcijose nustatyta Broof(t1) klasė. Architektams ši medžiaga galėtų patikti dar ir tuo, kad ją galima tiesiog užpurkšti ant armuoto paviršiaus, to pakanka, kad ji prisitvirtintų ir sustingtų.

Privalumų – ne vienas

Statant energiškai efektyvius pastatus, ypač svarbi lengvojo betono savybė – puiki šilumos ir garso izoliacija. Naudojant lengvąjį betoną, 40 cm storio sienos šiluminė varža R – didesnė nei 7. Ši medžiaga atspari gniuždymui, gali būti įvairaus kietumo, taigi, tinka lieti ant perdangų, įvairaus grunto, stogams, nuolydžiams, terasoms, grindims, sienoms, užlieti nenaudojamoms ertmėms, injekuoti vamzdžiams. Ir tai dar ne visi jos panaudojimo būdai.

Toks betonas gali būti naudojamas netradicinių – plaukiančių pontonų ar plaukiančių namų statyboje. Formavimo metu masė labai taki, todėl puikiai užpildo formas. Taigi, formuojant grindis, nereikalingi brangūs įrenginiai horizontui lyginti – masė pati savaime besilyginanti gana tiksliai užkloja reikiamą betonuoti plotą. Ši medžiaga tinkama ir įrengiant grindis tarp senų medinių gegnių arba užliejant labai nelygias šimtamečių pastatų grindis.

Jei pastato stogas plokščiasis, lengvuoju betonu galima suformuoti reikiamus nuolydžius į trapus, į kuriuos subėgtų vanduo. Seni stogai įprastai apšiltinami polistireninio putplasčio plokštėmis, ant kurių klojamas mineralinės vatos sluoksnis, tik tuomet prilydoma danga. Lengvąjį betoną galima lieti tiesiai ant stogo perdangos arba ant bet kurio kito papildomo apšiltinančios medžiagos sluoksnio (polistireninio putplasčio, mineralinės vatos ar keramzito). Ant jo išsyk galima kloti prilydomąją dangą, stogas tampa eksploatuojamas, galima įrengti saulės baterijas ar želdinti. Dar labai svarbus tokio sprendimo pranašumas, kad išvengiama šalčio tiltelių. Naudoti lengvąjį betoną ypač tinka ir pastatuose, kuriuose atsiranda gamybinių vibracijų (pavyzdžiui, kur važinėja tiltiniai kranai).

Panaudojamas įvairiems projektams

Betonuojant sienas, lengvasis betonas keliauja į individualiuosius namus, gamybines patalpas, ypač prireikus atskirti patalpas ir sumažinti iš jų sklindantį triukšmą, ir kitus objektus. Kaip vieną pavyzdžių pašnekovas minėjo garso įrašų studiją, kur lengvasis betonas panaudotas įrengiant garsą izoliuojančią sieną.

Šiuo metu vystomas naujas projektas – ungurių ferma Trakų rajone, jo užsakovai – Danijos kompanija. Planuojama panaudoti 500 kubinių metrų lengvojo betono fermos padui išlieti. Produktas pasirinktas dėl jo didelio atsparumo gniuždymui ir baseino stabiliai temperatūrai palaikyti.

Dar viena šios medžiagos panaudojimo galimybė – antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Šiuose objektuose dėl itin didelio svorio sudėtinga naudoti įprastą betoną.

Lengvuoju betonu tampa paprasčiau suformuoti reikiamus nuolydžius į trapus gruntiniam vandeniui nubėgti. Įrengiant požemines automobilių stovėjimo aikšteles, ant lengvojo betono sluoksnio klojama hidroizoliacija, tuomet – drenažinė membrana, skalda, trinkelės, asfaltas ar kita kelio danga.

Praėjusiais metais sostinėje „Lengvo betono“ specialistai betonavo automobilių stovėjimo aikštelę prie vieno naujai išdygusio biurų pastato. 2 tūkst. kv. metrų ploto aikštelėje nuolydžius ketinta formuoti iš smėlio, kurio lyginamasis svoris 1,6 t vienam kubiniam metrui. Iš viso jo būtų prireikę 360 tonų. Smėlį pakeitus lengvuoju betonu, jo pakako keliskart mažiau – 60 tonų. Antra vertus, neliko pavojaus, kad smėlis, veikiant vibracijai, subyrės į žemesnes vietas, sumažės nuolydžiai ir paviršius praras savo formą.

Lengvasis betonas tinkamas ir seniems vamzdžiams užpildyti (naikinti), tarpvamzdžiams injekuoti, ertmėms ir kelio pralaidoms užpildyti. Šis metodas naudojamas po gyvenvietėmis, keliais ir geležinkeliais.

R. Ščiučka pasakojo, kad planuojamas projektas sostinėje – kolektorių pašalinimas. Po žeme rūdijant metaliniams vamzdžiams, pro susidariusias ertmes sunkiasi gruntinis vanduo, sykiu į tuščias ertmes patenka grunto, smėlio, kelyje atsiranda duobių. Į senus vamzdžius įvėrus naujus, tarpas tarp jų injekuojamas nepaliekant ertmių bei įtveriant vamzdžius ir juos apsaugant. Lengvąjį betoną galima pūsti įvairiu atstumu, trasos ilgis gali siekti 200 metrų ir daugiau, priklausomai nuo plyšio dydžio.

Vandens tiekimo trasose plastikiniai vamzdžiai nuo hidraulinių smūgių, temperatūrų skirtumų, ypač tarpiniuose šuliniuose, kur yra sklendžių, kolektorių, nuo judesio skyla ir įvyksta avarijos. Kad vamzdžiai nejudėtų ir nebūtų likusių požeminių ertmių, tarpvamzdžiai injekuojami.

Prieš porą metų „Lengvo betono“ komanda prisidėjo prie Vilniaus oro uosto pakilimo ir nusileidimo tako renovacijos projekto: čia požeminiai nuotekų tinklai tęsėsi kone 2 km 300 m, kur dangos nebuvo galima ardyti, perkasti, pasenę nuotekų tinklai užpilti lengvuoju betonu. Likusiame daugiau nei 1,5 km ruože buvo pasirinktas sudėtingesnis sprendimas: nukasta tūkstančiai kubinių metrų grunto, vamzdžiai išgabenti, utilizuoti, gruntas suvežtas atgal, sutankintas, užsėta žolė. Beje, prireikus perkasti injekuotą vamzdį ar kolektorių lengvuoju betonu, betono nereikėtų daužyti, paprastai jis kasamas kaip paprastas gruntas.

Įmonė „Lengvas betonas“ daugiausia dirba Lietuvos statybų sektoriuje, tačiau yra dažnai kviečiama į Latviją, Baltarusiją ir kitas šalis. Pastaruoju metu Norvegijoje gamino metalo ir lengvojo betono pakabinamuosius balkonus renovuojamiems daugiabučiams. Tokio balkono pranašumas yra naujoviškas dizainas, nėra šalčio tiltelio į pastatą, balkonas 3,5 karto lengvesnis už tokių pat matmenų paprasto betono plokštę, yra labai lengva montuoti.

Bendrovė „Lengvas betonas“ šią technologiją kuria jau dešimtmetį, yra gavusi du patentus. Pagrindinė jų veikla – specialia įranga atvykus į objektą pagaminti reikiamo lengvumo ir šiluminių savybių betoną, jį supūsti ir išlyginti. Bendrovės planuose – Lietuvoje pradėti gaminti šį betoną sausu pavidalu ir maišuose pateikti į parduotuves.

 RĖMĖJO TURINYS