Galvos skausmas, išsausėjusi oda, užgulta nosis, perštinčios akys ir gerklė, nuovargis ir nesugebėjimas susikaupti – tik kelios problemos, kurios atsiranda dėl šviesos ir šviežio oro stygiaus, vidinės patalpų taršos ir netinkamos temperatūros. Kai darbuotojai biure jaučiasi prastai, jie tampa irzlūs, nukenčia komandinis darbas, krenta produktyvumas. Kaip šią problemą spręsti jų vadovams?
Oro kondicionierius gali sugadinti santykius
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad labiausiai sveikata kenčia dėl prastos patalpų ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos. „Įsikėlę į biurą kompanijos darbuotojai greitai pastebi darbo erdvės privalumus ir trūkumus. Pavyzdžiui, žiemą viename aukšte būna šalčiau negu kitame, o vasarą, priešingai, karšta ir trūksta oro.
Be to, skirtingose patalpų dalyse būna skirtingas ventiliacijos efektyvumas – salės kampuose sėdintys žmonės jaučiasi prasčiau, greičiau pavargsta ir suirzta negu biuro centrinėje dalyje dirbantys. Oro cirkuliacija yra labai svarbi – iš patalpų turi pasišalinti iškvėptas anglies dvideginis ir drėgmė.
Kai anglies dvideginis tinkamai nepašalinamas, patalpoje sumažėja deguonies kiekis. Dėl to gali sutrikti smegenų, širdies ir kitų deguonies trūkumui jautrių organų veikla. Sumažėja žmogaus darbingumas, gali kamuoti galvos skausmai“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė I. Taraškevičienė.
Ji priduria, kad daugelio susirgimų priežastis – oro kondicionieriai. Dažnai sudėtinga sureguliuoti visiems tinkamą oro temperatūrą. Pavyzdžiui, vasaros dieną vienas darbuotojas nuolat sėdi greta įrenginio, jaučia vėsų oro srautą, todėl nori išjungti vėdinimo sistemą, kad nesusirgtų. Kitas, sėdintis tolėliau, nuolat prakaituoja, skundžiasi dėl karščio – jis prašo, kad kondicionierius visą laiką būtų įjungtas ir šaldytų patalpas. Todėl labai svarbu, kad pastate būtų įrengta kokybiška vėdinimo ir kondicionavimo sistema.
Daugiau deguonies – daugiau minčių
Biuruose dirbančių žmonių komfortas ir sveikata yra vieni pagrindinių žaliųjų pastatų projektuotojų ir statytojų tikslų. Mūsų šalyje tokių pastatų statoma vis daugiau – Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 27 sertifikuoti, kitaip tariant, žalieji pastatai, o dar apie 15–17 pastatų vertina ekspertai.
„Teisę būti vadinamam žaliuoju pastatas įgyja kartu su tarptautiniu sertifikatu. Kad statiniui būtų suteiktas BREEAM, LEED, DGNB ar kuris nors kitas pasaulyje pripažintas sertifikatas, jis turi atitikti ilgą reikalavimų sąrašą“, – teigia LŽPT direktorius Evaldas Savickis. Anot jo, žalieji pastatai mažiau teršia aplinką, efektyviau naudoja energiją, o viduje dirbantys žmonės rečiau serga ir būna produktyvesni už kolegas, kurie darbo dieną praleidžia įprastuose pastatuose.
Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos ataskaita rodo, kad modernūs inžineriniai ir technologiniai sprendimai teigiamai veikia darbuotojų sveikatą ir produktyvumą: dėl tinkamo apšvietimo sistemos darbuotojų produktyvumas pakyla iki 18 procentų, aukštų standartų ventiliacijos sistema produktyvumą gali pakelti 8–11 procentų, o individuali, išmani temperatūros kontrolė – 3–7 procentais.
„Tyrimais nustatyta, kad žaliajame pastate darbuotojų protinės veiklos pajėgumas būna 10–25 procentais didesnis. O ligoninėje, kuri veikia LEED sertifikatą turinčiame pastate, pacientai greičiau sveiksta – užsibūna 8,5 procento laiko trumpiau negu įprastos ligoninės patalpose“, – dėsto E. Savickis.
Lietuvos žaliųjų pastatų taryba lapkričio 10 dieną organizuoja didžiausią Baltijos šalyse tvaraus nekilnojamojo turto vystymo konferenciją „Žalieji pastatai – Vilnius“, kurioje Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi apie šių pastatų naudą. „Norime šviesti visuomenę ir nekilnojamojo turto rinkos profesionalus apie šių pastatų naudą ir paneigti kai kuriuos įsigalėjusius mitus“, – sako E. Savickis.
Užkerta kelią virusams
Vienas iš konferencijos pranešėjų, „Samsung Electronics“ vyresnysis viceprezidentas Dochul Choi teigia, kad žmogui komfortiška patalpų temperatūra keičiasi metų eigoje, priklausomai nuo lauko oro temperatūros. „Besikeičiant žmonių poreikiams tampa itin svarbu kontroliuoti šildymo ir vėdinimo sistemas, kad pasiektume optimalų komforto lygį“, – sako D. Choi.
Anot jo, šiuolaikinės patalpų drėgnumo ir temperatūros palaikymo sistemos paremtos grįžtamuoju ryšiu – reakcija į individualius žmonių poreikius. Sistemos reaguoja į oro sąlygas išorėje, temperatūros skirtumus patalpos viduje ir veikia taip, kad taupytų elektros energiją.
Žaliuosiuose pastatuose taip pat naudojama „Virus Doctor“ praminta technologija. Modernios filtravimo sistemos padeda iki 99 procentų sumažinti kenksmingų virusų ir bakterijų, dulkių ir alergenų kiekį ore.
Žaliųjų pastatų projektuotojai ir inžinieriai išnaudoja šias pažangias technologijas, kad į patalpas patektų daug šviežio, švaraus ir deguonies prisotinto oro.
Saugo nuo triukšmo
Dar vienas svarbus uždavinys – užtikrinti atitinkamas akustines savybes. Triukšmą, kaip vieną didžiausių darbuotojų problemų, išskiria ir Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja I. Taraškevičienė.
„Triukšmas yra vienas iš stresą sukeliančių veiksnių. Pašaliniai garsai blaško ir erzina žmones, mažina darbingumą. Triukšmo šaltiniai gali būti patalpų viduje arba pastato išorėje. Pirmu atveju tai bus telefonu kalbantys kolegos, o antruoju – gatvėje ūžiantys automobiliai. Veikiamas triukšmo žmogus nervinasi, jam pakyla kraujospūdis, gali sutrikti kraujotakos sistemos veikla, širdies ritmas“, – aiškina I. Taraškevičienė.
„BREEAM reikalavimuose aiškiai nurodyta, kad iš aplinkos sklindančio triukšmo lygis pastato viduje nebūtų aukštesnis negu 40 decibelų – kone dvigubai mažesnis už Lietuvos higienos normos nustatytą 65 decibelų ribą gyvenamiesiems ir visuomeninės paskirties pastatams. Sertifikatas įpareigoja suvaldyti triukšmą ir išlaikyti akustinį komfortą.
Per sertifikavimo procedūrą ekspertai kruopščiai išnagrinėja, kokios triukšmą sugeriančios medžiagos buvo pasirinktos, ar jos tinkamai panaudotos“, – pažymi žaliųjų pastatų ekspertas E. Savickis.
Jo teigimu, kol kas didžiausią dėmesį į darbuotojų savijautą kreipia užsienio kompanijos, atidarančios biurus Lietuvoje. Ekspertas viliasi, kad sužinojusios apie teigiamą tokių pastatų įtaką sveikatai, lietuviško kapitalo kompanijos vis dažniau savo biurams rinksis žaliuosius pastatus, taip paskatindamos nekilnojamojo turto vystytojus investuoti į savijautą gerinančius sprendimus.
Antrą kartą rengiama tarptautinė konferencija „Žalieji pastatai – Vilnius, 2016“ yra didžiausias tvaraus nekilnojamojo turto vystymui skirtas renginys Baltijos šalyse. Šiemet įžvalgomis apie tvaraus NT vystymo principus ir praktiniais pavyzdžiais dalysis žaliausio pasaulyje pastato „The Edge“ auditorius, NT ir tvarios plėtros konsultantas Edwin van Eeckhoven, lyderiaujančios Švedijos NT bendrovės „Vasakronan” CSR vadovė Anna Denell, „Samsung Electronics“ tarptautinio verslo technologijų strategijos vyresnysis vice-prezidentas dr. Dochul Choi, „BRE Global“ direktorius Martin Townsend ir daugybė kitų profesionalų.
Konferencija vyks š. m. lapkričio 10 d. Vilniuje, verslo centre „Quadrum“ (Konstitucijos pr. 21, Vilnius). Daugiau informacijos galima rasti adresu www.zaliejipastataivilnius.lt.
