Tikriausiai nėra abejojančių, kad nepageidaujamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir gerai savijautai – nuo klausos praradimo iki miego sutrikimų ar sumažėjusio produktyvumo. Kaip užkirsti kelią sveikatai pavojų keliančiam triukšmui?

Kokį pavojų kelia triukšmas?

Remiantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas, garsi muzika koncerte ar jos klausymas per ausines) gali pažeisti klausos receptorius, o ilgalaikis transporto, pramonės, inžinerinių sistemų keliamas triukšmas erzina, trikdo miegą, poilsį, protinę veiklą. Erzinantis poveikis dažnai apibūdinamas taip pat kaip stresas, kuris gali paveikti įvairias organizmo sistemas, įskaitant kraujotakos, centrinę nervų sistemas. Triukšmo poveikis pasireiškia įvairiai: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas, agresija. Triukšmas taip pat gali paveikti savijautą, elgesį, lavinimąsi. Anot specialistės, organizmo atsakas į triukšmą priklauso nuo organizmo būsenos ir jautrumo, amžiaus, socialinio statuso, kitų veiksnių. Nustatyta, kad labiau triukšmas paveikia vaikus, senjorus, ligonius, pamaininius darbuotojus, tačiau didžiausią dėmesį turime skirti vaikams, kad išsaugotume jų klausą ir sveikatą, išugdytume juos pilnaverčiais, kūrybingais, darbingais visuomenės nariais.

Triukšmo intensyvumas yra ribojamas

Leistiną triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (HN 33:2011), kurioje nustatyti leidžiami garso lygiai dienos ir nakties metu. Šis dokumentas  nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir yra taikomas vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. I. Taraškevičienė atkreipia dėmesį, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Efektyvus problemos sprendimas – garso izoliacija

Pastatuose praleidžiame apie 90 proc. savo paros laiko, tad labai svarbu mažinti triukšmą aplinkoje ir užtikrinti tinkamą pastatų garso izoliavimą. Garso izoliacija – būdas sumažinti triukšmą ir išlaikyti akustinį komfortą, todėl svarbu pasirinkti kokybiškas garso izoliacines medžiagas. Jos gali būti įvairios: akmens vata ar kitos panašios medžiagos, kurios efektyviai absorbuoja ir izoliuoja garsą. Jos dažnai yra lengvos, paprastai tvirtinamos ir gali būti pritaikomos skirtingose vietose be didelių pastangų. Šias medžiagas paprasta derinti su patalpos dizainu ir paversti jas dekoratyviniais elementais. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gaminių stiprumą ir ilgaamžiškumą, siekiant užtikrinti ilgalaikį naudojimą. Garso izoliacinės medžiagos yra esminis įrankis, kuris gali reikšmingai pagerinti patalpos aplinką ir garantuoti geresnį garso kontrolės lygį.

Triukšmas būna dvejopas 

Anot izoliacinius šilumos ir garso produktus gaminančios įmonės ROCKWOOL techninio vadovo dr. Andriaus Buskos, norint išvengti orinio ir smūginio triukšmo patalpose (orinis triukšmas paprastai sklinda dėl pravažiuojančio transporto, grojant muzikai, garsiai kalbant, dainuojant, veikiant buitinei technikai, o smūginis – dėl baldų stumdymo, žingsnių, vaikų bėgiojimo, daiktų kritimo ir pan.) tenka gerinti būsto išorinių ar vidaus atitvarų garso izoliacines savybes, kurių perdangoms ir sienoms tarp butų ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis turi būti bent ne mažiau kaip 60 dB, pertvaroms tarp kambarių – ne mažiau 50 dB. Orinio triukšmo izoliacijai pertvarose ekspertai rekomenduoja naudoti universalias, pusiau kietas akmens vatos plokštes SUPERROCK PREMIUM. Šios plokštės tinka įvairių lengvų konstrukcijų, kurių neveikia apkrovos, garso ir šilumos izoliacijai, nes gamintojas šioms plokštėms deklaruoja garso sugertį.

Norintiesiems išvengti smūginio triukšmo, ekspertai taip pat siūlo akmens vatos plokštes STEPROCK PLUS, kurios yra tvirtos ir nedegios. Šios plokštės gali būti naudojamos judriųjų grindų garso ir šilumos izoliacijai įvairios paskirties pastatuose: gyvenamuosiuose, viešosios paskirties, viešbučiuose, mokyklose ar ligoninėse. Grindyse naudojant STEPROCK PLUS izoliacines plokštes – šokinėjimo, vaikščiojimo ar baldų stumdymo garsai yra izoliuojami. Sprendimai naudojant šias plokštes yra išbandyti laboratorinėse sąlygose ir realiuose pastatuose natūrinių bandymų metu bei pasižymi efektyviais akustiniais/garso izoliaciniais rodikliais. Tai patvirtina ir perdangai su judriųjų grindų konstrukcija, įrengta ant gelžbetoninių plokščių, išduotas nacionalinis techninis įvertinimas. Geriausia rinktis akmens vatą, kurią sudaro išlydytos vulkaninės kilmės uolienų pluoštas, susipynęs su oro tarpais. Tokia medžiagos struktūra ir didelis tankis iš esmės lemia garso sugertį – ji gerai sugeria garso bangas: efektyviai izoliuoja oru sklindantį ir perdangomis perduodamą smūgio garsą.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į langus, nes langai yra jautriausia iš išorės sklindančiam triukšmui pastato konstrukcijos dalis, todėl garsą izoliuojantys langai labai svarbūs pastatuose, esančiuose miesto centre, šalia oro uostų, geležinkelių arba labai judrių gatvių.