Kaip susitvarkyti kiemą, kad jame būtų malonu leisti laiką ir kuris džiugintų akį? Aplinkos formavimas reikalauja kruopštaus planavimo ir išmanymo: atsižvelgiant į priežiūrą, būtina tinkamai parinkti augmeniją, mažuosius kraštovaizdžio statinius ir kitas dekoravimo priemones.

Individualus planas – kam jis reikalingas?

Kiekvienas turime individualių poreikių, vizijų, pomėgių, savą skonį, todėl ir kuriama kiemo aplinka turi atitikti šiuos kriterijus. Ir projektuojant namą, ir aplinką, reikia iš anksto pasiruošti – parengti planą ar projektą.

Pasak architektės Ramunės Staševičiūtės, sklypo projektas būtinas tam, kad būtų galima racionaliai patenkinti visus poreikius gyvenimui ar kitai veiklai. „Rengiant projektą, galima išanalizuoti keletą variantų, juos įvertinti, pasirinkti patraukliausią, optimalų. Jei pastato projektas yra rengiamas naujai statybai, rekonstrukcijai ar renovacijai, esminius aplinkos tvarkymo sprendinius reikėtų numatyti jau techniniame projekte. Kalbu ne tik apie individualius gyvenamuosius namus, bet ir apie daugiabučius, administracinius ar gamybinius pastatus, jų teritorijas. Jei pastatas ar pastatai jau stovi, rengiamas sklypo suplanavimo projektas“, – pasakojo architektė.

Aplinkos tvarkymas – svarbus darbas, kurį būtina atlikti atsakingai. Planas ir išankstinis pasiruošimas leidžia išvengti klaidų, nuo kurių vėliau nukenčia ne tik piniginė, bet ir sugaištama daug papildomo laiko. Anot specialistų, viską planuojant nuo pat pradžių, darbus galima atlikti palaipsniui. „Blogai, kai eksperimentuojama natūroje, tuomet brangiai kainuoja taisyti klaidas arba gyvename su tomis klaidomis, nes nebėra išteklių korekcijoms. Jei nėra pakankamai lėšų įrengti viską, projekte galima numatyti įgyvendinimo etapiškumą. Pirmiausia reikėtų įrengti įvažiavimo kelius į sklypą, automobilių stovėjimo vietas, aikšteles, takus. Tuomet laikinai galima užsėti veja, o vėliau, sukaupus lėšų, užsiimti rimtesniu želdynų formavimu“, – teigė R. Staševičiūtė.

Nuo ko pradėti?

Planas padeda užtikrinti būsimo sklypo darną, estetinį vaizdą, sudėlioti prioritetus ir poreikius atitinkančius akcentus. Tolesnius darbus derėtų atlikti pagal tam tikrą eiliškumą, kuris leistų lengvai ir harmoningai formuoti kraštovaizdį pagal tai, kokioje vietoje, kokio dydžio ir kokios padėties yra sklypas.

Svarbu suvokti, nuo ko ir kaip teisingai atitversime savo sklypą. „Kuriant teritorijos kraštovaizdį, reikia neužmiršti reljefo formavimo. Tai reikėtų atlikti jau pirmoje darbų stadijoje prieš įrengiant dangas (kad vėliau netektų eikvoti lėšų ir ardyti įrengtų dangų). Formuojant teritorijos reljefą ar aptveriant sklypą tvora, būtina žinoti, ką norime matyti, stebėti, o nuo ko pasislėpti. Svarbu atkreipti dėmesį į triukšmo ir užterštumo šaltinius: geležinkelius, magistralines gatves, netoli esančias įmones. Čia reikėtų rimtesnių garso „užuolaidų“: turėtų būti projektuojama aklina tvora ir masyvus ištisinis želdinimas (gyvatvorė). Tokia priemonė ne tik gelbėtų nuo triukšmo, bet ir „surinktų“ teršalus. Beje, tokia atitvara būtų efektyvi ir esant nemaloniems vyraujantiems vėjams. Bet kuriuo atveju nereikia pamiršti estetinio vaizdo ir iš vidinės sklypo pusės, ir iš išorės, ypač jei tai yra bendramiestinė teritorija.

Dažniausiai kiekvienas miestas ar gyvenvietė turi nusistatę tvoros statymo taisykles, kurių privalu laikytis. Yra ir bendri reikalavimai, numatyti statybos techniniame reglamente.

Bandant apsisaugoti ir užsitverti tvoromis ar aukštomis gyvatvorėmis, derėtų nepamiršti pastebėti ir tai, ką turime už sklypo ribų. Galbūt vertėtų pagalvoti, ne tik nuo ko turėtume apsisaugoti ir užsidengti, bet ir kokiais aplinkos pranašumais pasinaudoti, juos įsileisti. Specialistė siūlo apgalvoti, kokie augalai kur bus sodinami, ar jiems reikės pavėsio, ar daugiau saulės, o galbūt patiems gyventojams norėsis daugiau šviesos ir atvirumo, gal daugiau kaimyniško pabendravimo su šalimai gyvenančiais žmonėmis nei privatumo. „Jei už teritorijos ribų turime patrauklią akiai panoramą (į tai įeitų ir gražiai sutvarkytas kaimyno sklypas), tuomet siūlyčiau pasitenkinti estetiška ažūrine tvora, kuri kuo mažiau kristų į akis, tačiau atliktų savo funkcijas. Beje, tveriant akliną aukštą tvorą, reikėtų patikrinti, ar ji nemes šešėlio ant jaukiausios ir geriausiai apšviestos sklypo dalies“, – pasakojo R. Staševičiūtė.

Mažieji kraštovaizdžio statiniai: kaip nepersistengti?

Kiemo grožis ir funkcionalumas taip pat turi būti suderinamas, todėl lauko baldai ir kiti mažieji architektūros statiniai turėtų būti komponuojami itin atsakingai ir atsargiai. Kalbėdama apie lauko baldus architektė R. Staševičiūtė akcentuoja mobilumą ir kokybę.

Savų pranašumų turi pavėsinė, ji daugeliui neatsiejama nuo malonaus laiko lauke vasarą. Vis tik reikia atsižvelgti į jos statymo vietą, atidžiai ją suplanuoti. „Pavėsinė – puikus „priedėlis“ šiltuoju metų laiku prie individualaus gyvenamojo namo. Tačiau siūlau nepamiršti pačios pavėsinės esmės – tai poilsio, pasisėdėjimo, meditacijos erdvė, o ne sandėlis lauko darbų rakandams laikyti. Ji turėtų būti statoma ten, kur galima tikėtis gražiausio reginio, kur galėtume gėrėtis vaizdais (jei už sklypo ribų nėra patrauklių vaizdų, tuomet galime džiaugtis mūsų pačių sutvarkyta aplinka). Dar būtų galima paminėti, kad jaukiai sutvarkytoje aplinkoje netikėtose vietose atsiradęs vienas ar kitas suoliukas prie gražesnių augalų grupių ar po medžiais taip pat suteiktų jaukumo“, – pasakojo architektė R. Staševičiūtė.

Jei kieme norisi daugiau mažosios architektūros elementų, derėtų kruopščiai suplanuoti jų lokaciją, atsižvelgti į funkcionalumą ir bendrą vientisumą. „Kiti kiemo įrenginiai, tokie kaip tilteliai, atraminės sienutės, prieplaukos, laipteliai, turėtų būti įrengiami pagal funkcinius poreikius. Be abejo, reikėtų neužmiršti visų kiemo įrenginių vieningos stilistikos, dizaino. Nauda, funkcionalumas ir geras dizainas visada pasiteisins“, – patarė R. Staševičiūtė.

Žmonėms, mėgstantiems įvairiausius meno kūrinius kieme, taip pat patartina planuoti jų atsiradimą tam tikrose vietose, patartina vengti atsitiktinių, spontaniškų sprendimų, kurie vėliau tampa itin chaotiški. Pasak architektės R. Staševičiūtės, įrengiant teritoriją, nereikėtų jos perkrauti meno kūriniais: „Meninių akcentų mėgėjams užtektų keleto elementų, tuomet juos pastebėsime, galėsime gėrėtis ir vertinti. Jei pageidaujate komponuoti daugiau meno kūrinių, tai tikrai rekomenduoju kviestis į pagalbą specialistus.“

Augmenija ir lietuviškas klimatas

Kiemo teritorijai apželdinti pasirenkami augalai dažnai turi ne tik funkcinę reikšmę, kaip, pavyzdžiui, gyvatvorės, bet ir padeda suformuoti estetinį vaizdą, kraštovaizdžio vientisumą. Vis tik gyvenant Lietuvoje, privalu atsižvelgti į klimato sąlygas. Pasak R. Staševičiūtės, parenkant augalus, visada reikėtų pagalvoti, kaip mūsų aplinka atrodys pilką rudenį, pavasarį ir žiemą: „Dažniausiai galvojame apie šiltąjį metų laiką, kuris, optimistiškiausiais skaičiavimais, tęsiasi 5 mėnesius – tuomet ir taip grožio užtenka. O gyvename juk ištisus metus! Beje, reikėtų pagalvoti ir apie periodiškai žydinčius augalus, apie tai, kad visą vasarą kažkas pakaitomis žydėtų. Ir, žinoma, kvapai – nepamirškime, kad tai taip pat labai svarbu, jie veikia mūsų nuotaiką. Kitas dalykas – tujos, nežinau, kaip jas išguiti iš lietuvių sąmonės. Tai akivaizdus sovietinis paveldas. Jos pradžioje paplito kapinėse, paskui persikėlė į sodybas. Turime puikų visžalių augalų pasirinkimą, neaišku, kodėl orientuojamės į statiškas tujų rūšis, kurios labai disonuoja su švelniai banguojančiu lietuvišku kraštovaizdžiu. Formuojant želdinius sklype, rekomenduočiau atsižvelgti į aplinką, esančią už sklypo ribos. Jei teritorija yra gamtinėje aplinkoje, būtų gerai ir savo sklype augalų kompoziciją priderinti prie laisvo gamtos želdinių karkaso.“

Kiemo kraštovaizdžiui neabejotinai yra svarbios sklypo ypatybės, dirvožemis, numatomos veiklos, šeimininkų poreikiai ir asmeninis skonis. Želdinių ir dekoratyvinių želdinių augintojų asociacijos atstovė Ingrida Vainauskienė pabrėžia, kad, jei norime sukurti sodą, kuris ilgai gyvuotų ir džiugintų, būtina atsižvelgti į daug veiksnių: sodo padėtį pagal pasaulio šalis, esamo grunto sudėtį, vyraujančius vėjus, gruntinius vandenis, kritulių kiekį, sniego dangos storį. „Tik įvertinus visas sąlygas, galima sukurti ilgaamžį sodą“, – įsitikinusi I. Vainauskienė.

Klimatas yra viena svarbiausių sąlygų renkantis augalus, kurie papuoš kiemą aplink namus. Nepaisant savo egzotiška išvaizda viliojančios užjūrio augmenijos, nederėtų jos adaptuoti lietuviško klimato sąlygomis, ypač nepasitarus su specialistais. „Mūsų šalies klimato sąlygos turi tiek jūriniam, tiek kontinentiniam klimatui būdingų bruožų. Todėl atskirų rajonų klimatas skiriasi, o vienas svarbesnių ekologinių veiksnių yra žiemojimo sąlygos. Skirtingų rūšių augalų atsparumas šalčiui, remiantis augalų atsparumo šalčiui zonų žemėlapiu, nevienodas. Žinoma, tarp daugelio vienos ar kitos rūšies augalų pasitaiko individų, kurie atsparesni šalčiams už kitus, bet gali būti ir atvirkščiai. Tam įtakos turi sukurtas mikroklimatas aplink augalus.“

Specialistė pažymi, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į augalų dekoratyvumo laiką. „Pavyzdžiui, lietuviško pavasario šalnos gali pakąsti anksti pavasarį žydinčių dekoratyvių vyšnių žiedelius. Taip pat, kalbant apie pastaruoju metu taip mėgstamus viksvinius augalus, reikia žinoti, kad jie dekoratyvūs nuo vasaros vidurio ir kiemą gali puošti per visą žiemą. Todėl juos reikėtų derinti su kitais anksti pavasarį dekoratyviais augalais. Lietuvoje visada galime grožėtis pavasarį žydinčių sodų žiedais, rudenį nuostabiomis rudeniškomis spalvomis nusidažančiais lapuočiais medžiais, o, norėdami savo sodus paįvairinti egzotiškesniais augalais, būtinai turime įvertinti jo augimo sąlygas šio augalo tėvynėje“, – aiškino I. Vainauskienė.

Kiemas nebeapsiriboja veja

Žaliosios erdvės kieme džiugina akį, bet kiekvienas individualiai pasirenka, kokia ta erdvė bus – estetiškai švari ir suplanuota nuo pradžių iki galo ar derinta prie natūralios augmenijos, siekiant palikti šiokią tokią natūralaus gamtiškumo užuominą. Visa tai derinama su funkcionalumu, tad šiuolaikiniam žmogui tikrai svarbu save apsupti harmoninga ir patogia aplinka. I. Vainauskienė atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas kurti sodus vis auga, pasistačius namą norima sukurti kuo jaukesnę ir gražesnę aplinką. „Vis drąsiau į sodus atkeliauja daugiamečių gėlynų tendencijos, spalvų įvairovė, augalų suderinamumas pagal sezoniškumą. Koks sodas ir kas jame turėtų būti, kiekvienu atveju yra labai individualu, priklauso nuo šeimininko poreikių ir norimo laiko skirti sode, priežiūros galimybių. Į sodų kūrimą žvelgiama atsakingiau ir profesionaliau, suvokiant, kad tam reikia daug išmanymo ir žinių. Dažnai pasirenkama urbanistinėmis formomis derinti natūralumą, artimą gamtiškajam. Jau ne visą plotą užima veja, daugiau jo skiriama alternatyvioms sodo detalėms, medinėms terasoms, akmenėlių grindiniams, kiliminiams augalams. Labai svarbią vietą užimą sodo apšvietimas. Taip pat integruojamos vaikų žaidimų aikštelės, nestandartiniai sodo, daržo augalų sprendimai, žinoma, toliau vis labiau vertinamas ekologiškumas – sode naudojamos kuo natūralesnių medžiagų detalės, pavyzdžiui, medis, molis, akmuo“, – kalbėjo Želdinių ir dekoratyvinių želdinių augintojų asociacijos atstovė.

Estetinio grožio ir praktiškumo svarbą pabrėžia ir architektė R. Staševičiūtė: „Visada siūliau laikytis taisyklės, kad gražu tai, kas praktiška. Ir tai svarbu ne tik tvarkant aplinką, bet ir statant ar įsirengiant namus, butą, biurą ar kitą vietą.“

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt. Individualus namas“.