• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Kaip „sudeginti“ šildymo sąskaitas?

2019 sausio 2 d.
pixabay.com nuotr.

Kaip pasirinkti šilumos šaltinį individualiam gyvenamajam namui? Šis klausimas aktualus esamų pastatų savininkams ir dar tik svarstantiems apie tokio namo statybą. Šildymo sezonas Lietuvoje vidutiniškai prasideda spalio viduryje ir baigiasi įpusėjus balandžiui. Šiuo periodu vidutinė lauko oro temperatūra siekia 0 laipsnių ir tai turi įtakos, kad šilumos gamybos išlaidos eksploatuojant pastatą – vienos didžiausių.

Kiek kainuoja energija?

Renkantis šildymo sistemą, visada svarbu pasverti visus „už“ ir „prieš“. Akivaizdu, kad kiekvienas šildymo būdas turi ir pranašumų, ir trūkumų, sykiu šildymas negali būti ir pats pigiausias, ir itin komfortiškas.

Lietuva dėl gerai išvystyto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, kuris užima apie 55 proc. šilumos gamybos sektoriaus, ganėtinai unikali.

Lietuvoje šilumos gamybai siekiama naudoti kaip įmanoma daugiau biokuro. Maždaug 25 proc. pastatų, iš tų, kurie neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo, šildymui naudojamas biokuras, 12 proc. – gamtinės dujos, 5 proc. – anglis ir kai kuriais atvejais elektros energija. 2018 m. pradžioje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 0,05 Eur/kWh. Gamtinių dujų kaina svyravo nuo 0,38 iki 0,64 Eur/m³, elektros energijos kaina, priklausomai nuo pasirinkto tarifo, nuo 0,077 iki 0,124 Eur/kWh.

1 lentelė. Energijos kainų dinamika 2015–2017 metais.

Metai

Eur/MWh

Malkinė medienaMedienos granulėsGamtinės dujosCentralizuotai tiekiama šilumaElektros energija
201531,637,845,262,6127,0
201635,533,041,957,1113,0
201737,336,540,350,1113,0

Kriterijai renkantis šildymo sistemą

Šilumos kaina yra reikšmingas veiksnys, tačiau labai svarbu ir tai, kiek vietos užims šildymo įranga, kiek priežiūros reikalaus šilumos šaltinis. Itin svarbus, nors dažnai nevertinamas veiksnys – aplinkos tarša.

2 lentelė. Šildymo šaltinių palyginimas pagal skirtingus kriterijus.

Šilumos šaltinis

Kriterijai

Reikalingas katilinės plotasŠiluminės galios reguliavimasKasdienė priežiūraVietinė aplinkos tarša
Kietojo kuro katilas be akumuliacinės talpyklos~ 6 m2

+ vieta kurui sandėliuoti

NetolygusKuro atnešimas, katilo užkūrimas, pelenų šalinimasVidutinė
Kietojo kuro katilinė su akumuliacine talpykla~ 8 m2

+ vieta kurui sandėliuoti

Akumuliacinė talpykla leidžia efektyviau naudoti kurą ir reguliuoti patalpų temperatūrą
Medienos granulių kuro katilinė~ 8 m2

+ vieta kurui sandėliuoti

Platus galios reguliavimasGranulių talpyklos užpylimas, pelenų šalinimas keletą kartų per savaitę
Dujinio kuro kondensacinis katilas su karšto vandens ruošimuiki 2 m2Greitas ir platus galios reguliavimasNereikalingaLabai maža
Šilumos siurblys „oras-vanduo“iki 4 m2Nėra
Šilumos siurblys „gruntas-vanduo“iki 4 m2
Centralizuotas šilumos tiekimasiki 2 m2

Analizei buvo pasirinktas 150 kv. m šildomo ploto naujos statybos A energinio naudingumo klasės individualus gyvenamasis namas su grindiniu šildymu. Patalpose numatyta +20 ⁰C temperatūra. Priimta, kad pastate įsikurs 4 gyventojai. Tokiam pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti vidutiniškai per metus reikėtų 15 tūkst. kWh šiluminės energijos.

Kiekvienos analizuotos šildymo sistemos tarnavimo laikas buvo priimtas 10 metų. Kaip rodo šildymo sistemų eksploatavimo patirtis, per 10 metų įranga susidėvi, tampa neefektyvi ir neekonomiška.

Investicijos į galimą šilumos šaltinį 150 kv. m ploto gyvenamajam namui kinta gana dideliame diapazone, atsižvelgiant į pasirinktą įrangą, gamintoją, automatizavimo lygį, įrengimo darbų kainą ir kitus parametrus.

3 lentelė. Vidutinės pradinės investicijos, energijos kaina ir bendra eksploatavimo kaina per 10 metų laikotarpį į šilumos šaltinį 150 m2 A klasės individualiame name.

Šilumos šaltinisVidutinės pradinės investicijos, EurŠiluminės energijos kaina 10 metų laikotarpiu, EurBendros išlaidos įrengimui, energijai ir eksploatacijai per 10 metų, Eur
Kietojo kuro katilas be akumuliacinės talpyklos180062498566
Dujinio kuro kondensacinis katilas su karšto vandens ruošimu*2900749010 849
Medienos granulių kuro katilinė4100580911 089
Kietojo kuro katilinė su akumuliacine talpykla4300587311 441
Centralizuotas šilumos tiekimas*3200837712 304
Šilumos siurblys „oras-vanduo“ (kai SPF** = 3,5)6500550412 349
Šilumos siurblys „gruntas-vanduo“ (kai SPF** = 4,5)11 800452616 750

* – skaičiuojant priimta, kad atstumas iki dujotiekio ar centralizuotų šilumos tinklų yra iki 10 metrų.
**– sezoninis naudingumo koeficientas.

Šildymo sistemos ir šilumos šaltinio įtaka pastato energiniam naudingumui

Lietuvoje yra populiaru pirkti nebaigtos statybos būstą, taip turint daugiau laisvės pasirinkti priimtiniausius interjero, pastato eksploatavimo komforto sprendinius. Vienas iš sprendimų, kuriuos dažnai priima nebaigto statyto būsto savininkas, yra šilumos šaltinio pasirinkimas. Be straipsnyje aptariamų kriterijų, renkantis šildymo šaltinį, būtina įvertinti, kaip jis paveiks bendrą pastato energinio naudingumo klasę.

Pastatams, kuriems statybos leidimas išduotas po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A, atitinkamai po 2018 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip A+, o po 2021 m. sausio 1 d. energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++ (STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“).

Energinio naudingumo įvertinimo metu pastatas analizuojamas pagal 7 (A ir A+ klasėms) arba 8 (A++ klasei) kriterijus, o daugeliui tų kriterijų įtakos turi pastato šilumos šaltinis, naudojamas šildymui ir karšto vandens ruošimui. Dažniausiai projektuojant pastatą ir modeliuojant jo energinio naudingumo klasę jau būna numatytas šilumos šaltinis, todėl pastato savininkui svarbu žinoti, ar jo norimas šildymo būdas nebus blogesnis už projektinį. Vienas iš kiekybinių rodiklių, pagal kurį savininkas gali palyginti skirtingus šildymo šaltinius, yra skaičiuojamasis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas ηhs, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

ηhs = η1 · η2  · k2.reg

čia: η1 – pastato šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, η2 – pastato šildymo sistemos šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, k2.reg – pataisos koeficientai k2.reg šilumos šaltinio naudingumo koeficientui, atvejais, kai skaičiuojant naudojama šilumos šaltinio gamintojo deklaruojama naudingumo koeficiento vertė.

4 lentelė. Šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamojo naudingumo koeficiento η1 vertės.

Reguliavimo įtaisaiη1
Nėra šildymo sistemos reguliavimo įtaisų.0,88
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad reguliuoja viso pastato patalpų šildymą, tačiau yra tik termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai arba tik patalpų arba išorės termostatas.0,93
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad reguliuoja viso pastato patalpų šildymą. Yra termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai ir patalpų arba išorės termostatas.0,98
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad neapima viso pastato patalpų šildymo reguliavimo.0,90

Kai tiksliai žinoma, koks pastate bus šilumos šaltinis – katilo ar šilumos siurblio gamintojas ir konkretus įrenginys, skaičiuojant naudojamas gamintojo deklaruojamas naudingumo koeficientas, jei ne – šilumos šaltinio naudingumo koeficientas imamas iš toliau pateiktos lentelės.

5 lentelė. Šilumos šaltinio skaičiuojamojo naudingumo koeficiento η2 vertės.

Šilumos šaltinisη2
Šilumos tinklai, rankinis reguliavimas0,9
Šilumos tinklai, automatinis reguliavimas1
Dujinis katilas, rankinis reguliavimas0,8
Dujinis katilas, automatinis reguliavimas0,94
Dujiniai spindulinio šildymo prietaisai1
Skystojo kuro katilas, rankinis reguliavimas0,75
Skystojo kuro katilas, automatinis reguliavimas0,87
Kietojo kuro katilas, rankinis reguliavimas0,7
Kietojo kuro katilas, automatinis reguliavimas0,85
Šildymas elektra, rankinis reguliavimas0,9
Šildymas elektra, automatinis reguliavimas1
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš oroηSPF = 3,0
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš gruntoηSPF = 4,0
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš vandensηSPF = 4,5
Krosnys0,5
Atviro tipo židiniai0,2
Židiniai su kapsule, kai degimo procesui naudojamas šiltas patalpų oras0,3
Židiniai su kapsule, kai degimo procesui naudojamas išorės oras0,5

6 lentelė. Pataisos koeficientai k2.reg šilumos šaltinio naudingumo koeficientui, kai skaičiuojant naudojama šilumos šaltinio gamintojo deklaruojama naudingumo koeficiento vertė.

Šilumos šaltinisk2.re
Dujinis katilas0,85
Skystojo kuro katilas0,86
Kietojo kuro katilas0,82
Šildymas elektra0,9
Nenurodytais atvejais1

Jei apskaičiuotas pasirinktos pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas ηhs yra ne blogesnis už tą, kurį vertinant buvo sumodeliuota pastato energinio naudingumo klasė, vartotojas gali priimti sprendimą be papildomų skaičiavimų. Kitu atveju skaičiavimais reikia patikrinti, ar bus pasiekta reikalinga energinio naudingumo klasė ir neiškils nesklandumų užbaigiant pastato statybą ir pastatą atiduodant vertinti. Gavus nepalankius skaičiavimų rezultatus, t. y. nepasiekus privalomos energinio naudingumo klasės, gali reikėti papildomai šiltinti atitvaras arba išlaikyti projektinį šilumos šaltinį.

Sprendimo priėmimas

Mažiausias įrengimo ir šilumos gamybos išlaidas 10 metų laikotarpiu galima pasiekti naudojant kietojo kuro katilą be akumuliacinės talpyklos, jeigu tik priimtina kasdienė katilinės priežiūra. Jeigu netoli namo yra gamtinių dujų tinklas, tai dujinio kuro kondensacinis katilas būtų optimalus pasirinkimas tiek investicijų, tiek priežiūros, tiek eksploatavimo sąnaudų atžvilgiu. Deja, individualus namo prijungimas prie centralizuotų šilumos tinklų dažnai yra sudėtingas, pirmiausia dėl to, kad centralizuotas šilumos tiekimas pasiekiamas tik didžiuosiuose miestuose.

Šilumos siurbliai gali užtikrinti visiškai automatizuotą šildymo sistemos valdymą ir mažą šiluminės energijos gamybos kainą, jeigu tik nėra vertinama pradinė investicija į šilumos šaltinio įrengimą. Įvertinus pradinę investiciją 10 metų laikotarpiu, toks šilumos gamybos būdas bus brangiausias iš analizuotų.

1 pav. Vidutinė šiluminės energijos kaina, kai šilumos šaltinis įrengiamas 10 metų laikotarpiui.

silumines energijos kaina

Apibendrinant galima teigti, kad jei kažkuris šildymo būdas būtų geriausias visais aspektais ir visiems vartotojams, tai kiti būdai natūraliai nukeliautų į užmarštį, o kol rinkoje matome gausų šilumos šaltinių pasirinkimą, akivaizdu, kad kiekvienas iš jų turi ir savo naudotoją.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad