Nors mediniai namai Lietuvoje populiarūs, jų statybos subtilybės kelia įvairių klausimų. Vienas svarbiausių – tinkamos medienos pasirinkimas, nes kaip tik jis gali lemti namo ilgaamžiškumą, o priimtas skubotai – ateityje kelti nemažai rūpesčių ir papildomų išlaidų.

Tinka ne kiekvienas medis

Ko gero, vienas esminių klausimų renkantis medieną – kokios rūšies medį pasirinkti. Nors iš pirmo žvilgsnio tvirtą ir ilgaamžį statinį užtikrintų ąžuolas, dėl mažesnių kaštų rąstinių namų kontekste dažniau minimos eglė ir pušis. Šių spygliuočių medienoje esantys sakai suteikia patvarumo ir leidžia ją ilgai eksplotuoti net atšiauriomis oro sąlygomis. Vis dėlto prieš pasirenkant medieną šeimininkas turėtų apsvarstyti, ar sugebės užtikrinti jai reikalingą sausą aplinką.

„Jei leidžia finansinės galimybės, rekomenduočiau rinktis maumedį. Ši mediena turi itin didelį tankį, nepasiduoda puvimo procesams. Kokybe jam pernelyg nenusileidžia ir pigesnės alternatyvos – pušis, eglė. Kuri iš jų geresnė, vienos nuomonės nėra – pušis laikoma tvirtesne ir linkusia mažiau skilinėti, tačiau eglinė mediena atsparesnė drėgmei ir turi geresnes šilumines savybes. Visgi didelė dalis priklauso ir nuo namo priežiūros, vėdinimo sistemos, kuri ir apsaugo medieną nuo drėgmės, neleidžia veistis grybeliui”, – sako medinius namus statančios bendrovės „Meistro namai“ vadovas Darius Koklevičius.

Šiaurinė ar lietuviška mediena?

Apsisprendus dėl medžio rūšies, svarbu apgalvotai pasirinkti ir jos kilmės vietą. Mūsų šalyje pirkėjai dažniausiai renkasi iš lietuviškos arba šiaurinės medienos, atkeliavusios iš Skandinavijos ar Rusijos. Plika akimi pastebimas skirtumas – kaina (lietuviška mediena gerokai pigesnė), tačiau apsiriboti vien šiuo kriterijumi ekspertas nerekomenduoja. Nors ir brangesnė, šiaurinė mediena dėl augimo sąlygų pasižymi didesniu patvarumu, o dėl nedidelio šakų kiekio – ir geresne prekine išvaizda.

„Atšiauriomis sąlygomis augęs medis – „užgrūdintas“, tvirtesnis, jo rievės išsidėsčiusios tankiau. Mūsų mediena – visai kitokia, minkšta, todėl didesnė rizika pažeisti jos paviršių. Vienas pagrindinių skirtumų – šakos. Atšiaurus klimatas neleidžia susiformuoti dideliam jų kiekiui, šakos nepasižymi ir dydžiu. Tai lemia, jog šiaurietiška mediena – vientisa, neturi tamsių dėmių, atsirandančių dėl negyvų šakų. Lietuviškoji mediena jų turi gerokai daugiau – šakos negyvos, juodos spalvos, todėl statant namą gali tekti susitaikyti su išvaizdos defektais“, – aiškino D. Koklevičius.

Rinkitės seną ir sausą medieną

Kitas ne mažiau svarbus statybų aspektas – medžio amžius, kartu atskleidžiantis ir medienos kietumą bei tankį. Pasak eksperto, šiaurinės medienos tvirtumą sąlygoja nuolatinė medžių „kova“ dėl saulės šviesos. Vėsios oro sąlygos rieves sutankina, tad mediena tampa atsparesnė išorės poveikiui ir temperatūros svyravimams, taip sustiprindama statinį. Nors medžio amžius daro įtaką statybų kokybei, ekspertas tvirtina, jog ne mažiau svarbu užtikrinti, kad nusižiūrėta mediena būtų sausa. Jei keičiasi medienos drėgnumas, pažeidžiamas jos tvirtumas, mažėja atsparumas lūžiams, formoje dėl plėtimosi ir traukimosi atsiranda nelygumų.

„Kasmet besipildantį rievių skaičių galima vadinti ne tik laiko, bet ir tvirtybės indikatoriumi, ypač jei šios išsidėsčiusios tankiai. Visgi pasirinkus sudrėkusią medieną, rievės tvirtumo užtikrinti nesugebės. Dėl lengvai pasiekiamų maisto medžiagų mediena praras atsparumą kenkėjams, bus linkusi skilinėti, o iš drėgnos medienos pastatytas namas, tikėtina, laikui bėgant šiek tiek susmegs. Meistrų rekomenduojamas absoliutus medienos drėgnumas – ne didesnis nei 18 procentų“, – sako D. Koklevičius.

Eksperto manymu, prieš pradedant medinio namo statybas vertėtų gauti kuo daugiau informacijos apie perkamos medienos kilmę, amžių, tipą ir pasikonsultuoti su šios srities profesionalais. Juk tinkamai pasirinkta aukštos kokybės mediena – viena iš namo ilgaamžiškumo paslapčių.