Blog

Kaip Lietuva vystys kultūrinį turizmą?

Kultūrinis turizmas
Gyčio Oržikausko nuotr.

Kultūros paveldo objektų gausa sudaro prielaidas kultūrinio turizmo plėtrai. Kultūrinis turizmas ir jo aktyvus vystymas neleidžia nykti paveldo objektams, yra veiksminga priemonė formuojant šalies gyventojų savimonę ir krašto pažinimą bei įvardinamas kaip efektyvus būdas pristatyti Lietuvą pasauliui ir formuoti jos įvaizdį. Naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, kultūros paveldo potencialas Lietuvos turizmo praktikoje nėra visapusiškai įsisavinamas, todėl, rengiant naują ilgalaikę turizmo strategiją, reikėtų apibrėžti ateities prioritetus.

Paveldo komisija, atlikusi kultūros paveldo integralumo su turizmo sritimi analizę, pastebėjo, kad atsakingų institucijų planavimo dokumentuose išskirta kultūros paveldo svarba, jo pridėtinė vertė, tačiau teisės aktai tik iš dalies yra įgyvendinami.

Ūkio ministerijai rengiant naują ilgalaikę turizmo strategiją, kurią tvirtins Seimas, siūloma pradėti diskusijas, kokią strategiją ir prioritetus Lietuvai pasirinkti reguliuojant, vystant ir kontroliuojant turizmą bei numatyti, koks turėtų būti turizmo ir kultūros paveldo santykis. Šiuo metu nėra aišku, kokie yra Lietuvos turizmo prioritetai, todėl reikėtų pagalvoti, kokiomis kryptimis turizmas turėtų būti labiau skatinamas, o kuriomis ribojamas. Pavyzdžiui, Kuršių nerijoje patartina ne skatinti, o riboti turizmą ir transportą. Vilnius kol kas taip pat nėra pasiruošęs dideliems turistų srautams.

Pastebėta, jog šiuo metu turistų srautai pasiskirsto netolygiai – daugiausiai atvykstančiųjų renkasi aplankyti Lietuvos sostinę Vilnių bei kitus didžiuosius miestus, kai kurias UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančias vietoves. Paveldo komisija siūlo rengiant naują ilgalaikę turizmo strategiją numatyti turizmo skatinimą ir turistų srautų paskirstymą regionuose, kurie taip pat turtingi kultūriniu paveldu. Tačiau regionuose stokojama infrastruktūros lankytojų patogumui ir paveldo sklaidos, kas turėtų būti sprendžiama rengiant ilgalaikę turizmo strategiją. Darniojo turizmo modelis, kuriuo būtų skatinamas tvarus gamtos išteklių, kultūros ir gamtos paveldo naudojimas turizmo reikmėms, prisidėtų prie šalies ir regionų konkurencingumo didinimo.

Gyčio Oržikausko nuotr.

Gyčio Oržikausko nuotr.

Susidomėjimą vietovėmis ir jų lankymą lemia infrastruktūros išvystymo lygis bei patrauklus šalies kultūrinių lobynų pristatymas. Vienas iš būdų patraukliai pateikti kultūros paveldą tiek užsienio, tiek vietos turistams – įdomių kultūrinių maršrutų sudarymas visoje šalyje, tokiu būdu kartu paskirstant ir turistų srautus po regionus. Paveldo komisijos nuomone, Lietuva turėtų intensyviau įsijungti į Europos kultūros kelių tinklą, tokiu būdu skatindama Lietuvos ir Europos kultūros paveldo integralumą. Taip pat reikėtų peržiūrėti sukurtus Europos kultūros kelius, įvertinant, ar jie yra dar vis aktualūs.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta specializuoto pažintinio turizmo trasų sistema. Pažymėtina, jog ne visi šie turizmo maršrutai yra aktualūs, todėl rengiant naująjį Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą iki 2030 metų, būtų tikslinga peržiūrėti šiuos maršrutus ir numatyti naujus, turistams įdomius ir patrauklius maršrutus.

Rengiant turizmo strateginius dokumentus (taip pat vietinės reikšmės) ir turistinius maršrutus yra svarbus regionų bendradarbiavimas, įtraukiant turizmo informacijos centrus bei valstybės ir savivaldybių institucijas, vietos bendruomenes, taip pat konsultuojantis su paveldosaugininkais, kas užtikrintų tinkamą kultūros paveldo sklaidą ir integralumą.

Paveldo komisijos inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.