Vilniuje pagal ketverius metus veikiančią Kaimynijų programą sutvarkyti du iš maždaug 1 tūkst. daugiabučių kiemų, tačiau sostinės vicemeras Valdas Benkunskas artimiausiu metu tikisi proveržio.
„Turime pripažinti, kad tas procesas biurokratiškai tikrai yra nedraugiškas. Tie kryžiaus keliai, kuriuos reikia padaryti, pirmiausia, su Nacionaline žemes tarnyba, prašant suformuoti žemės sklypą ir po to pasirašant nuomos sutartį, yra sudėtingi“, – žurnalistams antradienį sakė vicemeras.
„Su naująja Vyriausybe diskutuojame, kad miestams ir jų gyventojams leistų lengviau tvarkytis tą biurokratiją, kas yra susiję su žemės klausimais. Žingsnis po žingsnio tikimės, kad laiko prasme mums pavyks tą procesą susiaurinti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, sklypų formavimo procesas trunka apie metus.
Taip V. Benkunskas kalbėjo, pristatydamas vieną iš kiemų Saulėtekio rajone sostinėje, sutvarkytų pagal šią programą. Čia aptverta automobilių stovėjimo aikštelė, poilsio vieta, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, pavėsinė.
Pasak savivaldybės įstaigos „Atnaujinkime miestą“ atstovės Erikos Vilūnaitės-Stankevičienės, šiuo metu iš viso sutvarkyti du kiemai, dar šešis planuojama baigti tvarkyti šiemet, kelios dešimtys kaimynijų turi savo projektui užsitikrinusios finansavimą.
Savivaldybės duomenimis, mieste iš viso yra daugiau nei tūkstantis kaimynijų, jos turi 934 ha neužstatytų bendrų plotų daugiabučių kiemuose. Ten, kur nesuformuoti sklypai, teritorija rūpinasi savivaldybė.
„Aktyvus gyventojas tiesiog turi pradėti domėtis ir užsiimti. Pirmas dalykas – balsavimas, gyventojai turi nuspręsti, kad nori dalyvauti Kaimynijų programoje. Jei kaimyniją sudaro keli namai – susitarti su jais arba gali dalyvauti atskirai, sudarant konkrečiam namui kaimyniją. Pasirašius sutartį su savivaldybę, formuojamas žemės sklypas, sudaroma jo nuoma. Toliau vykdomas projektavimas, jei reikia, arba remonto darbai“, – aiškino E. Vilūnaitė-Stankevičienė.
„Užtenka vieno aktyvaus žmogaus name, informaciją visą reikalingą gaus iš mūsų“, – pridūrė ji.
Savivaldybės įstaigos atstovė taip pat pabrėžė, kad ten, kur daugiabutis neturi bendrijos, išsinuomoti sklypo nepavyks. Pirmiausia, teks kurti bendriją arba prisijungti prie esamos.
„Turime tokią sudėtingą situaciją dėl žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo – ją pasirašyti gali bendrija arba pavieniai asmenys. Jei namo valdymo forma yra administratorius, susiduriame su problemomis, kad tokių įgaliojimų pagal įstatymus neturi administratorius“, – kalbėjo E. Vilūnaitė-Stankevičienė.
Norintiesiems susitvarkyti savo kiemą, skiriamas finansavimas – po 10–15 eurų už vieną kvadratinį metrą atnaujinamos teritorijos. Jeigu atnaujinimų vertė viršija savivaldybės skiriamą finansavimą, skirtumą turi padengti kaimynijos nariai. Programoje gali dalyvauti tik senesni nei 15 metų daugiabučių namų kvartalai.
Kiemo sutvarkymo projektą rengia pati kaimynija, o „Atnaujinkime miestą“ organizuoja darbų įgyvendinimą viešųjų pirkimų būdu.
Pasak V. Benkunsko, kasmet savivaldybė šiam projektui yra numačius po pusę milijono eurų, tačiau suma gali būti didinama.
Daugiabučio gyventojams, išsinuomojus šalia esantį sklypą, už jo nuomą mokėti nereikės, tačiau kiemo teritoriją už savo lėšas prižiūrėti teks patiems žmonėms.
Vis dėlto V. Benkunskas pabrėžė, kad toks sklypo valdymo būdas ne tik sumažina savivaldybės patiriamas išlaidas teritorijoms tvarkyti, bet ir suteikia gyventojams „daug privalumų“.
„Teritorija tampa uždara, ji tampa bendra nuosavybe visų gyventojų. Jie turi savo privačią teritoriją, kur gali realizuoti savo bendruomeniškumo programas, burtis, grilinti vasaros metu, žiemą daryti visokias šventes. Iš esmės tokiu principu dabar kuriami miestai“, – kalbėjo vicemeras.
Jis taip pat pabrėžė, kad daugiabučių kiemai gali būti sutvarkyti ir nesinuomojant sklypo, tačiau kaimynijoje turi būti renovuota daugiau nei pusė namų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
