Sugedęs čiaupas, įtrūkusi siena ar neveikiantis jungiklis – kas turėtų pasirūpinti socialinio ar savivaldybės būsto remontu ir padengti jo išlaidas?
„Savivaldybės įmonė organizuos ir apmokės darbus tais atvejais, kai gedimai atsiras dėl natūralaus nusidėvėjimo arba nuo gyventojo nepriklausančių aplinkybių. Tai gali būti susidėvėjusių langų keitimas, bendrųjų vandentiekio ar nuotekų vamzdynų remontas, elektros instaliacijos gedimų šalinimas, taip pat – po draudiminių įvykių ar stichinių nelaimių atsiradusių pažeidimų tvarkymas“, – pabrėžia SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės vadovas Olegas Klopovas.
Jo teigimu, nuomininkai už remonto išlaidas bus atsakingi tais atvejais, jei gedimai atsiras dėl netinkamo naudojimo, nepriežiūros ar mechaninių pažeidimų. Pavyzdžiui, jei bus sudaužomas lango stiklas, sugadinama santechnikos įranga, pažeidžiami elektros jungikliai ar dėl netinkamo naudojimo užsikimš santechnikos įrenginiai.
Pasak jo, tvarka paremta logišku principu: atskiriama tai, kas susiję su natūraliu būsto nusidėvėjimu ir tai, kas atsiranda dėl netinkamo naudojimo ar eksploatacijos.
Atsakomybės paskirstymas ir objektyvus vertinimas
Turto eksploatavimo grupės rangos komandos lyderės Barboros Bružienės teigimu, tais atvejais, kai kyla neaiškumų dėl gedimų kilmės, kaip ir iki šiol, atliekama specialistų – rangovų – apžiūra ir sudaromas defektinis aktas. Remiantis jo išvadomis, objektyviai įvertinama situacija ir nustatomos gedimo atsiradimo priežastys.
„Vertindami remonto situacijas, vadovaujamės praktiniu požiūriu – atsižvelgiame į tai, ar gedimas atsirado dėl įprasto naudojimo, ar dėl išorinių veiksnių, nepriklausančių nuo gyventojo veiksmų. Kai kuriais atvejais, ypač – kalbant apie smulkius kosmetinius pažeidimus ar kasdienio naudojimo padarinius, sprendimai priimami remiantis bendru vertinimu, defektinio akto išvadomis ir būsto priežiūros standartais. Rangovų atliekamos apžiūros bei defektinių aktų rengimas yra įprasta praktika, taikoma vertinant tokius atvejus“, – pabrėžia B. Bružienė.
Turto eksploatavimo grupės rangos komandos lyderė B. Bružienė taip pat pažymi, kad aiškesnis atsakomybių paskirstymas prisidės ne tik prie greitesnių sprendimų priėmimo ir geresnės būsto priežiūros, bet ir prie efektyvesnio remonto darbų organizavimo bei spartesnio būstų paruošimo naujiems gyventojams.
Socialiai jautrių situacijų sprendimai
B. Bružienė atkreipia dėmesį, kad ypatingas dėmesys skiriamas socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Esant sudėtingesnei finansinei situacijai, gyventojams gali būti sudaromos galimybės organizuoti remonto darbus įmonės iniciatyva, o išlaidas padengti dalimis, per sutartą laikotarpį. Tokie sprendimai taikomi individualiai, įvertinus konkrečią situaciją ir gyventojo galimybes.
„Šią praktiką taikome ir šiandien. Pavyzdžiui, vieno socialinio būsto gyventojai kreipėsi dėl būtino virtuvės remonto, darbai buvo suorganizuoti įmonės iniciatyva, o su jais pasirašytas susitarimas dėl remonto išlaidų apmokėjimo dalimis“, – sako B. Bružienė.
Informuojama, kad gyventojai gali gauti tikslinę pašalpą, kuri tam tikrais atvejais gali padėti padengti su būsto priežiūra ir remontu susijusias išlaidas. Ši parama gali būti skiriama būtiniausiems remonto darbams, pavyzdžiui, krosnių, kaminų, stogo, elektros instaliacijos ar vandentiekio remonto darbams atlikti, pelėsio naikinimui, dezinfekcijai, po gaisro, stichinės nelaimės ar kitų nenumatytų įvykių atsiradusiems būsto pažeidimams šalinti.
Parengta pagal pranešimą spaudai.
