Nuo metų pradžios įsigaliojus reikalavimui, kad visi nauji statiniai būtų sandaresni ir vartojantys dar mažiau energijos – A+ energinio naudingumo klasės, dar aktualiau tapo išsiaiškinti, per kiek laiko atsiperka šio normatyvo užtikrinimas. Ir ar yra apskaičiuota, kuri energinio naudingumo klasė racionaliausia.
Išauga statinio vertė
Nauji energinio naudingumo klasės užtikrinimo reikalavimai susiję su padidėjusiomis statybų sąnaudomis, tačiau nurodoma, kad jos turi atsipirkti per, pavyzdžiui, mažesnes pastato šildymo išlaidas. Viešojoje erdvėje pasirodė teiginių, esą A+ energinio naudingumo klasės namai atsiperka ne mažiau kaip per 119 metų. Ar tikrai taip?
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis sako, kad pati formuluotė – aukšto ir labai aukšto energinio naudingumo klasės, kaip ir kitų, namų atsiperkamumo laikas – nėra teisinga. „Tikslinga yra kalbėti apie tokių pastatų vertę. Tokius namus yra sunku nupirkti, bet lengva parduoti, nes jie turi vertę, kuri yra sukurta energinio naudingumo sprendimais. O vertė juk nėra sukuriama nieko nedarant“, – komentavo A. Vaičiulis.
Pasak asociacijos vadovo, racionaliausi pastatai yra žymimi A raide. „Racionaliausios energinio naudingumo klasės yra su A raide, nes tokiuose statiniuose jau numatomi visi energinio naudingumo technologiniai sprendimai“, – pažymi pašnekovas.
Aukščiausioms energinio naudingumo klasėms priklausančiuose ir pasyviuosiuose pastatuose mūsų klimato zonoje šildymo sistemos yra būtinos, taip pat juose skatinama naudoti ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės energija, šilumos siurbliai, vėjo jėgainės, o apšvietimas, buitiniai prietaisai turi būti labai efektyvūs. Pasyvusis namas pasižymi gera apvalkalo šilumos izoliacija, aukštos kokybės langais, sandarumu ir šilumą grąžinančia vėdinimo sistema. Taip sumažinamas šilumos energijos poreikis.
A. Vaičiulis nurodo, kad šiuo metu mūsų šalyje yra 3 Vokietijos „Pasyviojo namo instituto“ („Passivhaus Institut“) sertifikuoti pastatai – pasyvieji namai. Nesertifikuotų pasyviųjų namų Lietuvoje yra suskaičiuojama keli šimtai.
Šildymo išlaidos skiriasi kartais
Apie aukšto energinio naudingumo klasių pastatų atsiperkamumą paklaustas Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas atsako, kad jį įvardyti konkrečiu laikotarpiu yra sudėtinga, juolab kad jis priklauso nuo daugelio aplinkybių.
„Investicijos į tokį būstą atsiperka, nes yra sumažinamos jo eksploatacinės išlaidos. Akivaizdu, kad aukšto energinio naudingumo būstų eksploatacija yra daug pigesnė nei žemesnių klasių. Jeigu lygintume, pavyzdžiui, B ir A+ klases, tai vien išlaidos šildymui skiriasi kelis kartus, taip pat vertintini ir komforto bei ekologijos faktoriai“, – komentavo T. Baranauskas.
Kalbėdamas apie aukšto energinio naudingumo pastatų savikainą, Aplinkos ministerijos atstovas nurodė, kad didesnis finansinis skirtumas yra tarp A ir B klasių. Remiantis iš rinkos dalyvių gauta informacija, A klasės pastatų savikaina, palyginti su B, didesnė 10–15 proc., tačiau A klasės statinių eksploatacijos išlaidos mažesnės. Tinkamai parinkus technologinius sprendinius, A ir A+ pastatų savikaina skiriasi palyginti mažai. Projektuojant A++ klasės pastatus dėl reikalavimo naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius pabrangsta projektavimas, tačiau ma-žiau reikia investicijų į šildymo sistemas.
Reikalavimai gali kisti
Pasigirsta kalbų, kad jei racionalu eksploatuoti žemesnės klasės namus, kodėl Lietuvoje taikomi griežti reikalavimai? T. Baranausko teigimu, daliai pastatų, pavyzdžiui, rekonstruojamiems, kaip tik reikalavimai yra kuklesni nei ES siūlomos normos.
Anot specialisto, šįmet kaip tik yra peržiūrimi energinio naudingumo klasių reikalavimai, todėl jie gali šiek tiek kisti – kai kuriems pastatams gali būti sušvelninami, o kai kuriems – sugriežtinami.
Lietuvoje energinių klasių reikalavimai dabar galioja pagal 2012 m. atliktus skaičiavimus ir situacijos analizę bei pagal ES patvirtintus optimalius lygius.
Pasak T. Baranausko, daliai pastatų, kaip tai leidžia ES direktyvos, minėti reikalavimai yra truputį aukštesni nei optimalus lygis, pavyzdžiui, gyvenamiesiems individualiems namams. Modernizuojamiems pastatams optimalus ES lygis pagal dabar Lietuvoje galiojančius reikalavimus dar nepasiektas.
2017 m. buvo atlikti nauji skaičiavimai Lietuvoje ir šįmet yra peržiūrimi techniniai reglamentai. Gali būti, kad bus pakoreguota dalis rodiklių, bet didelių pokyčių kalbant apie energinio naudingumo klasių reikalavimus nežadama.
Šoko terapija netaikoma
Kitų ES šalių praktika, įvedant aukšto energinio naudingumo klasių reikalavimus, labai įvairi. Anot T. Baranausko, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, net vyksta teisminiai procesai, nes ES direktyvose numatyti tikslai neįgyvendinami.
A+ energinio naudingumo ar panašūs reikalavimai naujiems pastatams, kuriuos nuo šiemet taiko ir Lietuva, nuo 2014–2015 m. jau galioja Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje. Estijoje tokie reikalavimai taikomi nuo 2016 m. vidurio.
„Lietuvoje nėra taikoma šoko terapija ir rinkai yra sudaromas laikotarpis prisitaikyti prie aukštesnių energinio naudingumo reikalavimų, todėl labiau tikėtina, kad rinka gali geriau pasiruošti“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.
