Aida Štelbienė
Retai susimąstome, kiek daug laiko praleidžiame patalpose: nuo 80 iki 90 proc.! Delfto technologijos universiteto profesorė, dr. Philomena M. Bluyssen, dėstanti Architektūros ir statybos fakultete, pasakoja, kad vidaus aplinkos kokybė – sritis, kurią ji tyrinėja virš dvidešimties metų, visų pirma, yra apie žmogų ir jo poreikius bei prioritetus. „Tik nepainiokime tikrųjų gyventojo ar patalpų naudotojo poreikių su norais, – atkreipia dėmesį profesorė. – Poreikis yra fiziologiškai būtinas išpildyti dalykas, kuris padeda žmogui funkcionuoti, veikti.“
Atlikti tyrimai atskleidė, kad ilgą laiką (Lietuvoje – vis dar) kiekybiniais parametrais paremtas vidaus mikroklimato vertinimas nėra nei išsamus, nei parodo tikslų mūsų egzistavimo terpės būvį. Ph. Bluyssen pastebi, kad be pamatinių ir visiems įprastų kiekybinių kokybės parametrų: šilumos, apšvietimo, akustikos ir oro kokybės, reikšmingi yra ir estetiniai, erdviniai bei ergonominiai parametrai, o taip pat – jos tyrinėjimų sritis – fiziologiniai, socialiniai, psichologiniai dalykai.
Sveikos ir komfortiškos vidaus aplinkos rodikliai
Pasak profesorės, yra trys pagrindinės aplinkos, sąlygojančios žmogaus sveikatą ir komfortą, rodiklių grupės: 1) fizinių aplinkos parametrų matavimas (temperatūros, anglies dvideginio, drėgmės ir kt.), 2) patalpų naudotojų, gyventojų tyrimas, 3) paties pastato ir konkrečių patalpų interjero statybinių, apdailos medžiagų, statybos kokybės nustatymas (pvz., paviršiai, skleidžiantys į aplinką toksines medžiagas ar dėl statybos broko gali susidaryti ideali grybeliams augti terpė: šilta ir drėgna).
Dažniausiai apsiribojama pirmos grupės rodiklių, tokių kaip tam tikrų teršalų koncentracija, ventiliacijos lygis, temperatūra, šviesos intensyvumas, matavimu. Taip pat sertifikuojamos statybinės medžiagos (tarkime, visi jau žinome, kad asbestas kenkia žmonių sveikatai).
Tačiau, nors jau žinoma ir apie specifines, su statiniu susijusias ligas (net diagnozė tokia nustatoma), dėmesys galutiniam pastatų naudotojui yra vis dar menkas. O juk vidaus aplinka veikia žmogaus produktyvumą, sveikatą. Juolab retai atsižvelgiama į skirtingus vienoje patalpoje dirbančių, gyvenančių žmonių poreikius.
Kada pastatas sargdina?
Jei neišvengiamai daug laiko praleidžiame viduje, kokios grėsmės kyla mūsų sveikatai? Anot mokslininkės, identifikuota daug ligų, kurias gali sukelti viena ar kita aplinkos ypatybė ar visa jų puokštė. Suprantama, ir lemti gali ne vieną ligą.
Tai suprasti nesunku, jei įsivaizduosime vidaus patalpas kaip pelkę – sudėtingą ekosistemą, kurioje klesti daugybė augalų ir gyvų organizmų. Mažiausias nuokrypis, ir ekosistema keičiasi, blogiausiu scenarijumi pelkė net sunyksta. Panašiai ir patalpose: netinkama, nepakankamai subalansuota vidaus aplinka gali mus susargdinti.
Viskas gali prasidėti nuo kelių „nereikšmingų“ simptomų: sausėjančių ar niežtinčių, ašarojančių akių, užtukusios nosies, tekančios nosies, čiaudėjimo, išsausėjusios gerklės, ar pasireiškusios apatijos, staiga apėmusio nepaaiškinamo nuovargio, galvos skausmų. Visa tai gali būti sargdinančio pastato simptomai (yra ir tokia diagnozė). Ypač, jei medicininiai tyrimai nerodo konkrečios ligos.
Tačiau nuolatos leidžiant laiką dirginančioje aplinkoje gali kilti rimtesnės sveikatos problemos. Dažniausiai chroniškos ligos išsivysto organizmui ilgą laiką kovojant su stresu, kurį gali kelti užterštas oras, prastas apšvietimas ar netinkama kambario temperatūra, triukšmas „Nenuvertinkime nelabai garsaus, bet pastovaus triukšmo daromos neigiamos įtakos“, – pastebi Ph. Bluyssen.
Įvairūs moksliniai tyrimai atskleidė dominuojančias ligas: tai ir astma, alerginis rinitas, šienligė ir kt. chroniškos kvėpavimo takų ligos, bet taip pat įvairios širdies ar net psichikos ligos, diabetas ar net vėžys. Profesorė mini tokius tyrimus kaip Shift from physical complains to depression (EU, 2008), Obesity (WHO, 2004), Cardiovascular diseases, lung cancer, etc. (Letwas, 2007), Chronic respiratory diseases (Fisk et al., 2007), Covid-19).
Galimi vidaus patalpų oro taršos šaltiniai:
- lauko oras, užterštas automobilių, purvo, žiedadulkių,
- žmonės,
- veiklos ir joms naudojami produktai: rūkymas, kepimas, valymas (be kitų – ir oro gaivikliai, deginamos žvakės, smilkalai),
- medžiagos: statybinės, apdailos medžiagos ir baldai, apmušalai, kilimai ir kt.,
- tinkamai neprižiūrimos šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos (ŠVOK) (anot mokslininkės, jei tik įmanoma, rekuperacijos reikėtų vengti).
Tai – žinomi ir pamatuojami taršos šaltiniai. Bet ir jų poveikis negali būti vertinamas kaip dedamųjų suma: kartais jie stiprina vienas kitą, o kartais – priešingai – neutralizuoja. Tad Ph. Bluyssen ir jos komandai rūpi nustatyti, kaip jie veikia žmogų, o ne mažiau svarbu – kaip patys žmonės veikia greta esančius. Kartu ji pabrėžia, kad net ir mums žinomi rodikliai nėra vienareikšmiai: „Atlikti tyrimai parodė, kad maksimaliai komfortiška patalpos temperatūra prisideda prie žmonių nutukimo, nes… eliminuojama būtinybė žmogaus organizmui prisidėti prie normalios kūno temperatūros palaikymo – nesunaudota energija virsta riebalais.“
Viena patalpa ir skirtingi žmonių poreikiai
Pati mokslininkė atliko eilę tyrimų, tiesiogiai įtraukusių žmones: pradedant jų apklausomis, interviu, baigiant stebėjimais. Taip Ph. Bluyssen inicijuotoje SenseLab tyrimų laboratorijoje, kurioje pastatyti keturi atskirų rodiklių poveikio žmogui testavimo kambariai ir viena bendra potyrių testavimo patalpa, kurioje galima įvairiai modeliuoti apšvietimo, šilumos, vėdinimo ir kt. scenarijai, atskleidė, kad svarbūs ne tik objektyviai pamatuojami dirgikliai, bet ir žmogiškieji ryšiai bei vienas kitam daromas poveikis (tarkime, kai šalia kalbančio kolegos balsas pernelyg šaižus ir pan.).
Pamažu, gilinantis į fizinių parametrų sąveiką ir jų poveikį žmogui bei tarpusavio veikimą, olandų mokslininkė sukūrė holistinę vidaus aplinkos kokybės vertinimo sistemą, kurią ir pristato paskaitoje. Joje pavyko integruoti kelių lygių (paties pastato ir naudotojų) bei kelių faktorių dedamąsias.
Kai susipažįsti su tokiais tyrimais, supranti, kad vidaus aplinkos vertinimas sudėtingėja, kai vieną ir tą pačią patalpą tenka pritaikyti ne vienam, o keliems ar net keletui žmonių. Ypač dažnai tokia situacija pasitaiko kalbant apie darbo aplinką, kai vienoje erdvėje dirba veik visas kolektyvas. „Tokiu atveju reikėtų organizuoti kelias darbo erdves skirtingiems poreikiams tenkinti, – sako Ph. Bluyssen. – Vienoje dalyje gal vėsiau, kitoje – šviesiau (nepamirškime, kad senstant ir glembant veido raumenims, vokai ima dengti akis, todėl pagyvenusiems žmonėms patalpoje reikalinga ryškesnė šviesa) ir pan.“
Su akimis susiję pokyčiai, lemiantys skirtingus žmonių poreikius aplinkai. Ph. Bluyssen iliustr.
Klimato krizė ir būsto aplinkos kokybė
Buvimo viduje neišvengsime ir ateityje – patalpose praleisto laiko tik daugės. Kaip ir technologijų. „Klimato krizės atnešamos permainos: karščio bangos ar liūčių sukelti potvyniai, temperatūros kilimo sukeltas smogas ar staiga kylančios vėtros – neišvengiamai diktuoja ir techninę vidaus įrangą“, – atsako Ph. Bluyssen į klausimą apie sprendinius patalpose, be kurių neišsiversime ateityje. Ir tai suprantama, nes klimato permainos veikia ir patalpų mikroklimatą: juk jau ir mes Lietuvoje vis dažniau susiduriame su situacijomis, kai patalpose dėl tvankaus – karšto, drėgno oro lauke – darosi nebeįmanoma būti. „Nėra kuo kvėpuoti“, – sakome mes.
„Mes turbūt norėtume išvengti tokių vaizdų kaip Honkonge, kur kiekvienas butas, o neretai – ir kiekvienas kambarys „papuošia“ eksterjerą į lauką išvesta oro kondicionavimo sistema“, – svarsto profesorė. 2012 m. Ph. Bluyssen nuotr.
Anot profesorės, ateityje vis mažiau galėsime kliautis natūraliais dalykais (visų pirma – natūraliu vėdinimu). Užtat svarbus yra mechaninis patalpų vėdinimas ir vėsinimas ar šildymas, kurie savo ruožtu tampa vis išmanesni. Taip pat reikėtų turėti omeny, kad instaliavus mechaninio šildymo / vėsinimo / vėdinimo įrenginius, būtina atitinkamai juos prižiūrėti: visų pirma, pakankamai dažnai keisti filtrus (ir nepamiršti, kad gyvenant itin užterštoje aplinkoje tai daryti reikia dažniau, nei rekomenduoja gamintojas).
„Mes turime pripažinti faktą, kad vidaus aplinka veikia žmones, kurių poreikiai ir prioritetai skiriasi“, – reziumuoja dr. Ph. Blyssen. – Tad ir vidaus aplinkos kokybė yra daugiau nei jos dalių suma. Be kitų, ateityje vertindami besikeičiančias sąlygas ir poreikius, turėsime atsižvelgti ir į klimato krizės atnešamus pokyčius.“
Straipsnis parengtas remiantis prof. dr. Philomenos Bluyssen paskaita „The need for understanding the indoor environment and its occupants“. Paskaita skaityta Architektūros kokybės vystymo asociacijos kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“ / localhost/newsa rengtame nuotolinių paskaitų cikle „Naujasis Existenzminimum: architektūros kokybės klausimai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
