Biurų pastatas „k29“ sostinės Konstitucijos prospekto pabaigoje iškilo verslo projektų vertintojams nespėjus net padiskutuoti, kaip jiems seksis šokus vytis greta jau pradėtą ambicingą verslo centro „Quadrum“ projektą. Laimėjęs lenktynes laiku, šis mažesnio ploto, bet ne mažesnių ambicijų A klasės verslo centras jau peržiemojo pirmą žiemą, be abejo, nuviliojo ne vieną potencialų kaimyno nuomininką ir mėgaujasi populiariausios šiemet renginių vietos statusu.

Pirmas Lietuvoje atrijaus tipo pastatas

„k29“ statytojai – investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ – biurų rinkai pasiūlė viską, kas svarbiausia šiam segmentui: patogią vietą miesto centre, gerą pasiekiamumą viešuoju transportu, erdvią automobilių aikštelę, aukščiausius standartus atitinkantį patalpų funkcionalumą, komforto lygį ir, žinoma, išskirtinės architektūros statinį. Čia įsikūrusios įmonės neabejoja, kad patrauklus biurų pastatas ne tik yra svarbus jų įvaizdžiui, bet ir padės prisikviesti į komandas geidžiamus aukštos klasės specialistus, o jų darbas bus našesnis – sąsajų tarp aplinkos kokybės bei produktyvumo mato ir psichologai.

„k29“, pirmasis Lietuvoje atrijaus tipo pastatas, yra 6–8 aukštų, ovalios formos ir išsiskiria maksimaliu kiekiu natūralaus apšvietimo – šviesa sklinda ir nuo išorinių fasadų, ir nuo stikliniu nuožulniu stogu dengto atrijaus, nepalikdama tamsių zonų. Planinė pastato struktūra užtikrina lanksčias biurų suplanavimo galimybes – čia sukurtos sąlygos pastato erdves skaidyti atsižvelgiant į įvairaus dydžio nuomininkų poreikius.

Statinyje išdėstyti trys branduoliai, kuriuose suplanuoti sanitariniai mazgai, virtuvės ir evakuacinės laiptinės. Iš atrijaus patenkama į panoraminius liftus ir visus pastato aukštus jungiančią centrinę laiptinę. 2–6 aukštuose rytinę ir vakarinę pastato dalis jungia atrijuje išdėstyti tiltai.

Šimtaprocentinis iššūkis

„Jau pirmame projektavimo etape su kolegomis pasakėme sau, kad darysime šitą objektą 110 procentų, negailėdami resursų, net jei tai bus mums nenaudinga finansiškai“, – pasakodamas apie projektą „k29“ užsiminė jo architektūrinės dalies vadovas, bendrovės „Archinova“ architektas Aleksandras Gvildys.

Skaičiuojant pagal architektų kalendorių „k29“ projektas nuo pergalės konkurse iki realizavimo truko kiek daugiau nei ketverius metus. Architektūros konkursą laimėjo jungtinė „Archinovos“ ir Danijos architektų studijos „PLH Arkitekter“ komanda. Lietuvių ir danų bendradarbiavimas tęsiasi kone dešimt metų, nuo tada, kai į šią Kopenhagos studiją kurį laiką padirbėti buvo išvykęs Al. Gvildys.

Kiek „k29“ projekte danų, o kiek – lietuvių indėlio, anot Al. Gvildžio, įvardyti keblu: „Kai yra komanda, sunku išskirti, kiek kas ko ar daugiau padarę. Tačiau galima sakyti, kad kūrybinio indėlio buvo perpus, o didžioji dalis realaus projektavimo padaryta čia. Tiesiog jau esame gavę pasitikėjimo mandatą iš Danijos partnerių, o mūsų požiūris į architektūrą sutampa. Taip pat vyko nuolatinės konsultacijos perimant patirtį atriuminių pastatų projektavimo srityje. O jos mūsų kolegos yra sukaupę tikrai daug.“

Pergalė konkurse buvo tik didžiųjų darbų pradžia. Al. Gvildį pradžiugino kolegos architekto Audriaus Ambraso komentaras, kad galutinis rezultatas panašus į konkursinį darbą – tai yra sveikintinas, bet gana retas reiškinys Lietuvoje. Tačiau iš tikrųjų liko tik koncepcija. Nors užsakovui ir, be abejo, architektams buvo svarbu išsaugoti architektūros mintį bei estetiką, plėtojant projektą atsirado poreikis įdiegti naujų elementų ar pagerinti esamus, kad pastatas būtų maksimaliai patogus, o tai stipriai pakoregavo projektą. Architektūrinės dalies vadovas mielai mini tuos dešimt skirtumų, kurie iš pirmo žvilgsnio yra nepastebimi kitų akimis, bet leido pasiekti naują architektūrinę ir funkcinę kokybę.

Geriausia Vilniuje stovėjimo aikštelė

Nuolat projektavimo procese dalyvavęs užsakovas pirmiausia iškėlė iššūkį perprojektuoti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kad aikštelių planas būtų patogesnis ir būtų išvengta spūsčių prie įvažiavimo bei išvažiavimo rampos. Dėl to teko atsisakyti ketinimo įrengti ovalią kaip pastatas trijų aukštų aikštelę. Naujai suprojektuota dviejų aukštų racionalaus stačiakampio plano aikštelė, kur įvažiavimas ir išvažiavimas buvo išskirti į skirtingas puses.

Dabar rampomis judama viena kryptimi, tad čia niekada nesusitinkama su kitos krypties eismu. Ovalios formos aikštelėje eismas būtų komplikuotesnis, be to, čia nebūtų tilpę tiek automobilių, kiek reikėjo verslo centrui. Naujas sprendimas buvo sunkiau įgyvendinamas ir brangesnis, tačiau geresnis funkcionalumas investicijas atperka. Nuomininkai dabar juokauja turintys geriausią Vilniuje stovėjimo aikštelę.

„Čia yra tas geras ir ne itin dažnai pasitaikantis pavyzdys, kai užsakovas išmano architektūrą, o jo keliamos užduotys architektams suteikia galimybę pasiekti geriausią rezultatą“, – replikavo Al. Gvildys.

Patikimos pastato inžinerinės sistemos – sėkmingo eksploatavimo garantas Bendrovė „Caverion Lietuva“ verslo centre „k29“ suprojektavo ir įrengė visas pagrindines pastato vidaus inžinerines sistemas, t.y. šildymo, vėdinimo, vėsinimo, vandentiekio-nuotekų, automatikos, gaisro gesinimo bei silpnų srovių sistemas. Verslo centro inžinerinės sistemos sujungtos į modernią pastato valdymo sistemą (angl. Building Management System – BMS), kurios pagalba galima stebėti ir valdyti visų pastato inžinerinių įrenginių darbą nuotoliniu būdu. Patalpų vėsinimui sumontuotos šaldymo sijos, kurios garantuoja maksimalų komforto lygį bei tylų darbo režimą. Pastate įrengtos lauko žaliuzės, kurios yra automatiškai valdomos pagal saulės padėtį. Verslo centre „Caverion Lietuva“ specialistų įdiegtos silpnų srovių sistemos: gaisrinė signalizacija, apsauginė signalizacija, praėjimo kontrolė, vaizdo stebėjimas, evakuacinis įgarsinimas, elektroniniai ryšiai, o taip pat aspiracinės gaisro aptikimo ir dujinio gesinimo sistemos užtikrina patikimą ir saugų pastato eksploatavimą. Nuo pat pirmos verslo centro atidarymo dienos vidaus inžinerinių sistemų techninė priežiūra patikėta bendrovei „Caverion Lietuva“. „Caverion“ korporacijos įmonių teikiamos paslaugos orientuotos į pastatų inžinerinių sistemų sprendimus visuose pastatų gyvavimo ciklo etapuose. Mūsų tikslas ir siekis yra prisiimti atsakomybę už kompleksinį inžinerinių sistemų įdiegimą bei priežiūrą. Sklandus bendradarbiavimas ir gera komunikacija su klientu yra ilgalaikių santykių viso pastato gyvavimo ciklo metu pagrindas.  RĖMĖJO TURINYS

Grandininės projekto korekcijos

Stogo nuolydžio kampas ir nuolydžio kryptis pakeisti ir dėl architektūrinių, urbanistinių bei funkcinių išskaičiavimų: reikėjo tiksliau suorientuoti pastatą Šeškinės kalvų ir Konstitucijos prospekto požiūriu, tai padarius stogo diskas geriau matomas žvelgiant nuo senamiesčio pusės, dar viena stogo perprojektavimo priežastis buvo sprendimas pakeisti liftų vietą sukeliant juos ir centrinę (kabančią atrijuje) laiptinę į vieną bloką.

„Pirminiame projekte liftai buvo sudėti į branduolius, o atrijume įvairiomis kryptimis buvo išdėstyti 7–8 tiltai su posėdžių ir darbo vietomis. Tuo atveju atrijaus erdvę apvaldė tiltai. Tačiau supratome, kad planai su netaisyklinga tiltų kompozicija gerai veiktų tik tuo atveju, jei viename aukšte būtų tik vienas nuomininkas. O įvykdžius užsakovo užduotį padaryti, kad kiekvienas aukštas būtų lengvai padalijamas į tris biurus, jau nebeišeitų tų jungčių priskirti kam nors vienam. Tad perprojektavome jungtis-tiltus vieną virš kito – jų liko penki. Dabar tiltai, centrinė laiptinė ir panoraminių liftų blokas veikia kaip viena sistema, jungianti automobilių aikštelę, recepciją ar atrijų su nuomojamų biurų erdvėmis“, – aiškino Al. Gvildys.

Nusprendus sukoncentruoti vienoje vietoje liftų ir centrinių laiptų bloką, reikėjo pasirūpinti, kad jis galėtų aptarnauti nuo -2 iki 8-o aukštus – esant konkursiniame projekte numatytam stogo nuolydžiui jis nebūtų galėjęs pakilti iki viršutinio aukšto, nebūtų užtikrintas saugus atstumas liftui sustoti ir pan., o viršutiniame aukšte nebuvo galimybės ir įrengti dviejų evakuacinių išėjimų į laiptinę. Taip įvairūs parametrai pakoregavo stogo kampą, tuo pačiu – ir pastato formą.

Per kelerius metus nuo konkurso iki projekto įgyvendinimo galėjo užsimiršti ir tai, kad konkursiniame darbe buvo numatyta įėjimą pabrėžti lyg vėjo kilstelėtu fasado sijonu. Dėl įvairių priežasčių tos idėjos atsisakius, veidą ovaliam pastatui nuspręsta suteikti iškertant vertikalų plyšį ties įėjimu taip, kad išorinis dvigubo fasado sluoksnis išlaikydamas ovalo kreivę liktų savo vietoje tarsi plevendamas ore.

Taip suformuota vizualinė trauka į pastatą. Darbo patalpas ribojantis fasadas buvo nustumtas į antrą planą. Ant sklendžiančio išorinio fasado atsirado ir tinkama vieta pakabinti čia biurus besinuomojančių įmonių logotipus. Pakabinus juos kitoje fasado zonoje, kam nors sėdint prie darbo stalo būtų tekę žiūrėti į jų neparadinę pusę, atkreipė dėmesį architektas. Tokia pat logika vadovautasi ir ieškant vietos šiaurės vakarų fasado zonoje – ten logotipų konstrukcijos sumontuotos 8 aukšto palubėje taip, kad iš biurų patalpų jų nesimatytų.

Geriausias argumentas užsakovui – jau įgyvendinti projektai Iki šiol daugiausia kavines ir parduotuves prekybos centruose įrenginėjusi bendrovė „Domasta“ verslo centro „k29“ projekte praplėtė savo veiklos barą – jos meistrai įrengė kompanijų „Nasdaq“ (vieną iš dviejų biuro aukštų), „Seesam“, „Pohjola“, „TIA technology“, „KPMG Baltics“ biurus ir pirmo aukšto kavinę-restoraną. „Domasta“ statė visas gipso pertvaras, atliko dažymo darbus, klojo kilimus, klijavo plyteles. Pasak „Domastos“ direktoriaus Manto Žemaičio, bendrovės vizitine kortele, padėjusia laimėti tiek daug rangos darbams pirkti organizuotų konkursų, tapo pirmas jų įrengtas biuras kompanijai „Seesam“. Pasitvirtino posakis „Darbas meistrą giria“. Kituose biuruose, kur bendrovei buvo irgi patikėta vidaus apdaila, „Domasta“, atlikusi didesniąją dalį darbų, taigi – turinti ir garantinę bei draudiminę atsakomybę, jau vykdė ir interjerų įrengimo projektų valdytojo funkcijas. Darbų kokybe nuolat rūpinosi du darbų vadovai, dėl atskirų sprendimų, papildomų darbų eigos ir kontrolės į objektą vykdavo projekto vadovas. „Domasta“ stengėsi ne tik dėl vieno projekto – įmonė tikisi tęsti veiklą įrengdama biurus.  RĖMĖJO TURINYS

Sėkmingas konstruktyvo pasirinkimas

Pirminėje projekto versijoje buvo suprojektuota surenkamoji karkaso konstrukcija, kuri Europoje yra žinoma kaip greitesnis ir pigesnis statybos būdas. Tačiau tuo metu, pasak Al. Gvildžio, šalies rinkoje buvo situacija, kai pigesnės buvo vėliau įtemptos monolitinės gelžbetonio konstrukcijos – surenkamąsias pabrangino Skandinavijos užsakymai.

Architektai pakeitė sprendinį ir tuo džiaugiasi: pirmiausia pastatas pažemėjo – iš anksto įtempto, surenkamojo gelžbetonio konstrukcija yra kur kas masyvesnė, tad kiekviename aukšte buvo sutaupyta 10 ar 15 cm aukščio, vadinasi – ir apdailos medžiagų. Be to, dėl to pagerėjo pastato proporcijos. Svarbu ir tai, kad sumažėjo ir požeminei automobilių aikštelei įrengti reikalingas duobės gylis, kartu sutrumpėjo rampos ir kt. O sutaupytus pinigus buvo galima skirti geresnės kokybės fasadui ar kitiems poreikiams.

Galimybė sumažinti duobės gylį buvo svarbi ir dėl to, kad pastatas yra teritorijoje, kurioje apstu vandens versmių – per pastaruosius tūkstantmečius čia prakeliavo Neries vagos kilpa, kadaise siekusi „Siemens“ arenos teritoriją – ten ir dabar yra tvenkinių – senosios vagos likučių. Tos pačios vagos likutis yra ir tvenkinys, prie kurio šiuo metu kuriamas Japoniškas sodas. Taigi po visa automobilių aikštele teko įrengti galingą drenažo sistemą, o kasant gilesnę duobę būtų reikėję dar galingesnių įrenginių.

Dar vienas monolitinių gelžbetonio konstrukcijų su vėliau įtemptais lynais sąlygotas privalumas – galimybė sumažinti matomų kolonų skaičių.

„Pirminiame variante su surenkamuoju karkasu neišvengiamai būtų reikėję įrengti kolonas ir ties vidiniu, ir ties išoriniu perimetru, o projektuodami monolitines konstrukcijas kolonas galėjome įtraukti į vidinį žiedą (didelė dalis pastato iškabinta konsoliškai) ir taip sukurti vizualiai lengvesnį pastatą. Kitas dalykas, kad tai leido projektuoti didesnius tarpatramius, taigi palengvinti konstrukciją“, – aiškino Al. Gvildys.

Reikšmingas konstruktorių indėlis

Pasitaikius progai apsilankyti „k29“ verta atkreipti dėmesį ir į plieno konstrukcijų grakštumą. Stoglangius laikanti konstrukcija pažiūrėjus iš apačios atrodo liauna kaip lango rėmas. Tokia ir yra – vos 15 centimetrų pločio (bet 68 centimetrų aukščio).

„Daugumoje tokio tipo stoglangių pavyzdžių užsienio objektuose nepamatysi nei tokio žingsnio, nei tokio plonumo sijų, – patikino architektas. – Mums norėjosi išskirtinio lengvumo. Stoglangio sijų išdėstymo modulį padiktavo liftų blokas – šachtų matmenys, nes stoglangio plieno konstrukcija yra tiesiogiai susieta su liftų konstrukcija. Tai lėmė stogo dalijimą 4,4 metro ilgio žingsniais.“

Al. Gvildys pripažino – kai kurios vizijos stengiantis sukurti skraidantį pastatą utopija atrodė ir patiems architektams. Realybe jas pavertė projekto konstruktoriai – bendrovė „ASD project“, konkrečiai – konstruktoriai Virmantas Juocevičius ir Vytautas Cvirka.

Siųsdamas konstruktoriams projektus nubraižęs taip, kaip atrodytų gražiausiai, architektas kaskart nustebdavo gavęs projektą, kur nepakoreguotas nė vienas centimetras.

„Tiek, kiek konstrukcijoms reikėjo plieno, tiek konstruktoriai sutalpino virintų sijų viduje. Tas pat ir su kabančia laiptine – ją sudarantys elementai yra itin liauni, ir ji neturi jokių atramų. Prijungta tik prie gelžbetonio perdangų ji tarsi sklendžia atrijaus erdvėje. Žiūrėdamas į konstrukcijas tų visų detalių galbūt nesuvoki, bet šių sprendimų visuma lemia, kad atsiranda švaros ir lengvumo įspūdis“, – komentavo Al. Gvildys.

Dar vienas ne tik architektų, bet ir konstruktorių profesionalumo pareikalavęs elementas – nuo „lūžusio“ stoglangio kabantis fasadas. Konstruktoriams irgi pavyko sukonstruoti jį itin lengvą, nenukrypstant nuo architektų sumodeliuoto trimačio modelio.

„Mums norėjosi, kad viršutinė, fasadą laikanti, sija išliktų identiška kitoms stoglangio sijoms – nebūtų itin masyvi, nors tai lyg ir neišvengiama, kai pakabinamos tokios apkrovos. Tačiau stambumo pavyko išvengti sukūrus unikalią konstrukcinę schemą. Ažūrinė plieno profilių, templių ir stiklo konstrukcija dalį savo svorio perduoda į gelžbetonio karkasą ties kiekvienu pastato aukštu. Taip sumažintos apkrovos, tenkančios viršutinei sijai, ir įgyvendinta architektūrinė idėja, kad stoglangis ir fasadas tarp vidaus kiemelio bei atrijaus yra tarsi vienas audinys, tiesiog sulenktas 90° kampu“, – pasakojo Al. Gvildys.

Didelis darbas buvo suprojektuoti lenktus stiklo paketus, dėl kurių buvo nemaža diskusijų, sąlygotų nemažos jų kainos. Visame pastate lenktų stiklo paketų susidarė nemažai, tad teko pasistengti siekiant grožio ir kainos balanso.

„Pavyko taip apskaičiuoti fasadų segmentaciją, kad jų reikia labai mažai – žiūrėdami gal ir nepastebėsite, kuris lenktas, o kuris – ne. Ir tokių skaičiavimų šiame pastate buvo labai daug, – pripažino Al. Gvildys. – Tačiau šiame projekte viskas buvo išpaišyta iki varžto, todėl visi galai visur suėjo.“

Architektūrinės dalies vadovas atkreipė dėmesį – nors neretai tenka girdėti nuomonių, kad elipsės formos pastate problemų turi kelti ne tik lenkti stiklai ar nestandartinės pertvaros, bet ir struktūros planavimas, vis dėlto tos įmonės, kurios atliko bandomuosius planavimus „k29“ ir konkurentų objektuose, daugeliu atvejų rinkosi pirmąjį, nes čia sudėlioti reikiamas funkcijas pavyko efektyviau.

Dėmesys komforto elementams

Išorinis pastato fasadas, atsižvelgiant į tai, kad artimoje aplinkoje yra stambus transporto mazgas, suprojektuotas iš dviejų sluoksnių ir kaip kiautas apsaugo pastate dirbančius žmones nuo triukšmo, oro taršos bei atmosferos poveikio. Be šių praktinių ypatybių, sudėtingos konfigūracijos fasadas suteikia pastatui išskirtinę trimatę architektūrą, darniai įsiliejančią į modernaus Vilniaus verslo centro siluetą.

Vidinio kiemelio ar atrijaus fasadas yra vienasluoksnis, bet irgi skirtas tam tikroms akustinėms užduotims spręsti – garso izoliacija integruota į atrijaus balkonų turėklų sistemą. Apie akustiką galvota ir renkantis standumo branduolių apdailą, biuruose suprojektuotos akustinės lubos, žingsnių aidą sugeria kiliminė danga, papildomų sprendinių įsirengdami atviro tipo biurus ieškojo ir patys nuomininkai.

Komfortiškam darbui svarbus ir geras mikroklimatas – subalansuotas oro vėdinimo ir kondicionavimo bei kitų inžinerinių sistemų darbas. Verslo centre „k29“ ŠVOK sistemos, saulės kontrolė (automatinės fasadų žaliuzės ir pan.) sujungtos į vieną visą pastatą valdančią sistemą, vadinamą BMS (ang. Building management system).

Pavyzdžiui, vasarą nakties metu, kai oras smarkiai atvėsta, automatiškai atsivers specialiai tam skirti langai fasade ir stoglangyje, tokiu būdu bus sukurtas tarsi kamino traukos efektas. Vėsus oras, cirkuliavęs pastate, atvėsins ir išvėdins patalpas. O susirinkus darbuotojams oro kondicionavimo sistema neveiks tol, kol automatiniai davikliai fiksuos komfortiškas mikroklimato sąlygas.

Veikiant visoms inžinerinėms sistemoms atidarinėti langus neteks. Tačiau gal bus proga per pertrauką išeiti į lauką – įvertinus tai, kad šioje Konstitucijos prospekto dalyje trūksta kraštovaizdžio architektūros elementų: grindinių, žaliųjų erdvių, mažosios architektūros, buvo suprojektuota žalios paupio teritorijos atmosferą pratęsianti verslo centro aplinka – „k29“ parkas.

Architektai pabrėžė – siekiant, kad pastatas darniai įsilietų į formuojamos architektūrinės kalvos papėdę, buvo svarbu atsižvelgti į supantį gamtinį karkasą: Neries vingį ir žaliąsias erdves ties juo, Šeškinės ozą, būsimą Japonišką sodą. Numatyta, kad parkas taps jungiamąja grandimi tarp šių objektų. Ir tikimasi, kad „k29“ projekto plėtotojų apželdinta teritorija, specialios ir ramaus, ir aktyvaus poilsio zonos trauks pro šalį keliaujančius miestiečius – projekto šūkis – „Sukurtas žmonėms“ – skirtas ne tik pastato nuomininkams.