Jo didenybė – vonios kambarys (1)

Sekant pastarųjų metų tendencijas, vonios kambario koncepcija išsiskiria. Vieni sprendimai skirti mažam vonios kambariui, kuriame svarbiausia ergonomika. Kiek kitokie – mažiems vonios kambariams, kuriuose, panaudojus jaukesnį apšvietimą, ant grindų patiesus purius kilimėlius ar radus vietą nedideliam paveikslui, galima sukurti jaukią atmosferą. Galiausiai vonios kambarį galima sujungti su miegamuoju ir taip padidinti abiejų patalpų erdvę. Jeigu vonios kambaryje yra langas ir užtektinai erdvės, jis gali tapti mažuoju namų SPA, kuriame po darbų norisi pabūti vienumoje, atsipalaiduoti ir daugiau laiko skirti sau.

Grožis turi paklusti funkcijai

Vonios kambario revoliucija, o veikiau evoliucija prasidėjo nuo tokių įžymybių kaip Philippe‘as Starckas, Patricia Urquiola, Ludovica ir Roberto Palombos. Ph. Starckas pirmasis sukūrė sanitarinę vonios įrangą, savo forma primenančią kubilus ar kitus senovinius rakandus, naudojamus vandeniui. Vonios indo dizainas leido jį įkurdinti vidury patalpos. Kiek vėliau jo sukurti maišytuvai priminė medžių šakas, taip priartindami vonios kambarį prie gamtos. P. Urquiola apstatė vonios patalpą baldais, papuošė rankomis austais kilimais, pakabino sietynus – ir visa tai skendėjo augalų gausos fone.

Lietuviai interjero dizaineriai ne ką mažiau išradingi. „Jei neriboja gyvenamojo būsto plotas, be abejo, smagu ir gera turėti erdvią vonios patalpą. Jau projektuojant namo erdves reikia ne tik parinkti atitinkamas pertvarų vietas ir skirti vonios kambariui tiek ploto, kad jis nevaržytų žmogaus judėjimo, bet ir numatyti vietą komforto elementams – krėslui, augalams. Gerai įrengta vonia – vienas pagrindinių komfortiškų namų kriterijų“, – sako interjero dizainerė Monika Juknienė.

Dizainerė tvirtina, kad planuojant vonios kambarį negalima pamiršti pagrindinio dalyko – jo funkcijos. Interjero kūrėjos žodžiais, grožis be harmonijos virsta destrukcija, todėl ekstravagancija turi paklusti ergonomikos dėsniams.

M. Juknienė primena, jog, planuojant vonios kambarį, negalima pamiršti pagrindinio dalyko – jo funkcijos.

Architektė, interjero dizainerė Jurgita Ambraškaitė taip pat stengiasi vengti nepatogių variantų: „Dėl ekstravagancijos negalima aukoti patogumo, tarkime, užkelti vonią ant laiptuotos pakylos. Būtina apgalvoti, kaip pasieksi vonią, kaip nusiprausi ar vaiką įkelsi. Ekstravagancija pateisinama sveiku protu – kad būtų patogu žmogui.“

Jeigu šeima neaugina mažų vaikų arba yra vyresnio amžiaus, dizainerė pataria atsisakyti vonios indo ir numatyti vietą dušui. Dizainerė rekomenduoja įleidžiamuosius dušo padėklus, kad būtų lengviau judėti. Dušas yra patogesnis ir skubantiems į darbą žmonėms, todėl jaučiama aiški tendencija atsisakyti vonios. Tačiau jeigu yra užtektinai vietos ar šeimoje auga mažų vaikų, bent vieną vonią reikėtų sumontuoti. Tokiu atveju vonios kambario duris reikėtų rinktis atveriamas į išorę, kad mama galėtų matyti, ar vaikai saugūs.

Dušas yra patogesnis ir skubantiems į darbą žmonėms, todėl jaučiama aiški tendencija atsisakyti vonios.

Kaip vizualiai ir ne tik padidinti vonios kambarį

Architektė J. Ambraškaitė dalijasi patirtimi, kaip vienai šeimai patarė nediduką svečių kambarį paversti vonia. Pasiūlymas buvo priimtas daug nedvejojant, nes patyrusi specialistė atsižvelgė į šeimos pomėgius ir teisingai sudėliojo prioritetus. Suaugusieji dirbo protinį darbą, jiems buvo svarbu atsipalaiduoti. Architektė įrengė stiklinę lauko sieną su durimis toje vietoje, kur buvo avarinis išėjimas. Taip nedidukas svečių kambarys tapo erdviu vonios kambariu su sūkurine vonia, iš kurio galima grožėtis Senamiesčio vaizdu su 14 bažnyčių, Vilnelės vingiu ir pušų viršūnėmis bei puikiai atsipalaiduoti.

Neretai pakanka sieną, skiriančią miegamąjį nuo vonios, įstiklinti arba bent jau tradicines duris pakeisti stiklinėmis. Tą M. Juknienei pavyko padaryti vienos šeimos būste. Dizainerė patarė atsisakyti įleidžiamos į grindis vonios ir pastatyti ją viduryje vonios kambario taip, kad ji matytųsi pro miegamojo duris.

Dizainerė Goda Martynova savo pačios būste Vilniaus Senamiestyje taip pat vizualiai sujungė miegamąjį su vonios kambariu, atskirdama juos tik stiklo pertvara. Viename ankstesnių būstų Goda toje pačioje erdvėje buvo įsirengusi miegamąjį kartu su vonios patalpa. Tokius sprendimus siūlo ir kiti dizaineriai, tačiau tie, kurie yra išbandę tai savo būstuose, drąsiai rekomenduoja juos ir užsakovams. „Sujungiant dvi intymias erdves sukuriama ypatinga atmosfera. O drėgmės klausimą padeda spręsti gera ventiliacija. Ši patalpa taip pat turi būti visada vėdinama. Šiuolaikinės technologijos leidžia vonioje naudoti ir medines grindis, jos tiesiog padengiamos drėgmei atspariu laku arba aliejumi. Be to, pageidautina, kad patalpa turėtų langą, taip sprendžiamas papildomos ventiliacijos klausimas, taip pat tai natūralios šviesos šaltinis, dėl kurio galima vonioje auginti augalus ir jaustis komfortiškiau“, – sako G. Martynova.

Ekstravagantiškai atrodo juoda vonios patalpa, joje gerai suskamba aukso, vario atspalviai, sukuriantys prabangos įvaizdį.

Vonios kambariui derama apdaila

Kaip vieną iš svarbių vonios kambario elementų dizainerės nurodo medžiagiškumą. Žinoma, pastaruoju metu pasirinkimas didelis ir jokių apribojimų nėra. Ekstravagantiškai atrodo juoda vonios patalpa, joje gerai suskamba aukso, vario atspalviai, sukuriantys prabangos įvaizdį. Tačiau tamsias spalvas J. Ambraškaitė pataria rinktis tik vertikaliems paviršiams. „Spalva visuomet duoda efektą, nes ji nulemia pagrindinę emociją. Kasmet suprojektuoju po vieną ar du juodus vonios kambarius“, – pasakojo interjero dizainerė.

Juoda spalva turi milžinišką efektą, lietuviams ji tinka. Visgi juoda yra kaprizinga: jeigu paviršius blizgus ir poliruotas, priežiūra bus sudėtinga, ypač tamsias plyteles suklojus horizontaliai. Natūraliai „užtrinti“ paviršiai – patys patogiausi ir žavi šešėlio žaismu su tekstūra. Dizainerė noriai renkasi aukso, vario atspalvius, kurie simbolizuoja išbaigtumą, kokybę. Ji sveikina ir natūralių metalų grįžimą į namų aplinką. Juoda ir geltona, anot pašnekovės, yra kontrasto viršūnė, net stipresnis efektas nei juoda ir balta. Vonios kambaryje tinka didesni kilimai – šilkiniai, drobiniai, austiniai. Būna, kad visame name atsisakoma kilimų, o vonios kambaryje patiesiamas šilkinis kilimas su išdidintomis elegantiškomis lelijomis. Vonios langas iki grindų taip pat yra tas elementas, kuris patalpai suteikia prabangos ir kambario įspūdį.

Vaikų vonios kambariams dizainerė M. Juknienė siūlo nepagailėti ryškesnių spalvų.

Vaikų vonios kambariams dizainerė siūlo nepagailėti ryškesnių spalvų, bent jau renkantis tekstilę. Dizainerė M. Juknienė taip pat pataria rinktis šiltus atspalvius. Tokioje vietoje spalvos ir medžiagos turi vaizduoti ramybės pasaulį, galbūt atspindėti tiesioginį kontaktą su gamta, tai gali būti šilti geltono smėlio, besileidžiančios saulės tonai. „Tinka visi atspalviai, kurie šildo, nes mūsų klimatas vėsus, trūksta šilumos. Jeigu norime šilumos, turime ją susikurti. Atsisakykime pilkų lietuviško dangaus atspalvių, kurie įaugę į kraują, bet galime ir kitaip“, – sako dizainerė.

Voniai tinka visos natūralios medžiagos: medis, akmuo, marmuras, granitas ar plytelės sienų apdailai, natūrali medvilnė tekstilei, šilko kilimas. Grindims nutarus rinktis plyteles, svarbu atkreipti dėmesį, ar jos neslidžios. Gyva gėlė įneš gyvenimo energijos, todėl svarbu projektuoti vonios kambarį su langu, kad čia patektų natūralios saulės šviesos.

Šiuolaikiniuose būstuose išvengti drėgmės padeda naujausios technologijos – vėdinimas, rekuperacija, grindų šildymas. Name vonios kambariui vietą reikėtų parinkti pietuose, tada patalpoje bus sausa ir jauku.

Į namų aplinką grįžta natūralios medžiagos.

Efektai praturtina vonios kambarį

Vonios patalpai labiau atsiskleisti padeda įvairūs efektai. Visų pirma – apšvietimas. „Reikia papildomo šviesos šaltinio, kuris padėtų atsipalaiduoti. Aišku, jis turi būti saugus ir ekonomiškas. Ties vonia, kur bus ilsimasi ir dedama galva, įrengiu apšvietimą skaitymui. Labai malonu šviesos srautus sudėlioti taip, kad būtų smagu, jauku. Esu dėjusi vonios grindyse lauko šviestuvus, dėl smagumo. O jau šviesos diodų šviestuvus galima naudoti visur ir visada, kodėl nepasidžiaugti tuo: tolygus šviesos srautas, vientisas paviršius, kurį lengva prižiūrėti ir eksploatuoti“, – pasakojo J. Ambraškaitė.

Idealu, jei vonia turi natūralų apšvietimą, sykiu galima pagalvoti apie įdomų, besikeičiančio intensyvumo apšvietimą, pavyzdžiui, skirtingą rytui ir vakarui. Vonios kambarį interjero dizainerė puošė meno kūriniais, teko kabinti paveikslus, statyti skulptūrą ir didelę vonią. Efektai gali būti ne tik matomi plika akimi, bet ir įvairiausi nematomi sprendimai: nerasojantis veidrodis, dušo kabinos sienelė, virstanti nepermatoma, pradėjus maudytis, visu perimetru apšviestas veidrodis.

Vonia turėtų būti maksimaliai ilga, kuo ilgesnė, tuo geriau. Vonia yra ne tik dėl grožio, ją reikia naudoti pagal paskirtį. „Voniai stengiuosi skirti daug dėmesio. Teko naudoti įvairių nestandartinių sprendimų, tokių kaip 1,6 m praustuvo maišytuvas, nusileidžiantis iš lubų, praustuvas, imituojantis gėlių vazą miegamojo kambario viduryje, vonią, kurios konsolę sudaro knygų lentyna, ir kiti nestandartiniai sprendimai, – sako G. Martynova. – Reikėtų pridurti, kad šiuolaikiniai santechnikos įrangos gamintojai siūlo platų spektrą originalios vonios įrangos ir aksesuarų, todėl yra daugiau galimybių sukurti unikalų vonios kambarį.“

Dizainerės sutaria, kad vonios įrangą reikia rinktis ne tik originalią, bet ir kokybišką, patikimų gamintojų, nes vėliau ją bus sunku pakeisti. Ji turi būti ilgaamžė ir lengvai prižiūrima, kad vonios kambarys tarnautų žmogui, o ne atvirkščiai.

Voniai tinka visos natūralios medžiagos: medis, akmuo, marmuras, granitas ar plytelės sienų apdailai, natūrali medvilnė tekstilei, šilko kilimas. L. Garbačausko nuotr.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 rugsėjis.

Taip pat skaitykite:

• Temos: Goda Martynova, Jurgita Ambraškaitė, Monika Juknienė, Vonios kambario įranga, Vonios kambarys