• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Jei dar nenusipirkote žurnalo – pristatome liepos mėnesio temas

2014 liepos 28 d.

Liepos mėnesio numerį skyrę susisiekimo infrastruktūros aktualijoms, stengėmės šią temą analizuoti taip, kaip komentavo ir vienas mūsų pašnekovų – susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius: neteikdami prioriteto kurios nors transporto rūšies kelių – automobilių, geležinkelių, jūros ar vidaus vandens – plėtros projektams. Kiekvienam aišku – neplėtodama vieno kurio nors sektoriaus Lietuva netrukus atsidurtų transporto aklagatvyje.

Tiesa, Europos Komisija aiškiai suformulavo prioritetus: Europos Sąjungos šalims nurodyta pirmenybę teikti geležinkelių infrastruktūros projektams – skirti tam ne mažiau kaip 70 proc. visų transporto sektoriui tenkančių europinių lėšų. Tokia nuostata susijusi su siekiu spręsti ekologines aktualijas. Lietuva šiandien, pavyzdžiui, geležinkelio infrastruktūros reikmėms skiria apie 34 proc. lėšų. Nors iš atgarsių žiniasklaidoje ne tik automobilių kelių tiesėjams, bet ir naudotojams gali susidaryti įspūdis, kad dėmesys ir skiriamas finansavimas projektui „Rail Baltica“ bei būsimajam „Rail Baltica 2“ yra didesni nei kitoms transporto šakoms.

R. Sinkevičius pabrėžė, kad kiekviena šalis pirmiausia turi įvertinti savo specifinę situaciją ir pasirinkti parankius sprendimus. Nedidelei Lietuvai daugeliu atvejų patogiau krovinius pristatyti autotransportu. Todėl nustumti automobilių kelių reikalus į antrą planą šalis neturi teisės.

Ieškoti balanso dera ir planuojant jūrų uosto plėtrą – jis nefunkcionuos reikiamai, jeigu nebus pasirūpinta tinkamais geležinkelio ir automobilių kelių privažiavimais, logistikos centrais.

Su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu Skirmantu Skrinsku kalbėjomės apie įrankius, kuriuos dar būtų galima diegti sprendžiant eismo saugumo problemas. Inžinerinės priemonės – tik dalis jų, saugumui, įsitikinęs S. Skrinskas, bene svarbiausią įtaką daro mūsų sąmoningumas ir elgsena.

Požeminės pėsčiųjų perėjos – vienas būdų užtikrinti eismo saugumą. Bėda ta, kad daugelio esamų būklė tokia, kad pėstieji verčiau rizikuoja bėgti per važiuojamąją kelio dalį. Žurnalo pašnekovai aptarė ir alternatyvias inžinerines pėsčiųjų saugumą padidinti galinčias priemones.

Kalba apie Lietuvos vidaus vandenų kelius šiandien trumpa. Laivybos entuziastai skundžiasi apleista jų plėtra, o Vidaus vandens kelių direkcija prideda, kad Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų neužtenka nė eksploatuojamų kelių priežiūrai, ką jau kalbėti apie troškimus parengti laivybai naujų atkarpų. Tad šį kartą pasakojame, galima sakyti, apie svajones.

O štai Neringos valdžios ilgametės pastangos atgaivinti galimybę pasiekti Kuršių neriją ir oro keliu, regis, įgauna vis realesnių kontūrų. Neseniai po ilgos pertraukos buvusio Nidos oro uosto pakilimo ir nusileidimo taką oficialiai išbandė mažasis orlaivis, nuo sostinės savo kelionės tikslą pasiekęs vos per pusantros valandos. Nedideliems lėktuvams pritaikyto aerodromo idėją palaikantys specialistai teigia, kad toks objektas ne tik tenkintų alternatyvaus susisiekimo poreikius, bet ir pasitarnautų ekstremaliais atvejais.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad