Ambicingo architektų biuro „Bjarke Ingels Group“ projekto – „Amager Bakke“ jėgainės, iškilusios netoli Kopenhagos centro, – misija, architektų teigimu, ne tik būti pavyzdžiu atliekų tvarkymo ir energijos gamybos srityse, bet ir tapti traukos centru bei architektūriniu Kopenhagos panoramos simboliu.
Efektyvumas sieks 90 proc.
„Amager Bakke“ pakeitė 40 metų veikusią mažo našumo „Amagerforbraending“ atliekų deginimo jėgainę. Skaičiuojama, kad „Amager Bakke“, sunaudodama tą patį atliekų kiekį kaip ir senoji jėgainė, turėtų pagaminti 25 proc. daugiau energijos. Taip ji taps efektyviausiai veikiančia atliekų deginimo jėgaine pasaulyje. ARC (angl. „Amager Resource Center“) konkursą suprojektuoti atliekų deginimo jėgainę 2011 m. laimėjo danų architektų biuras „Bjarke Ingels Group“ (BIG), 2012-aisiais projektas buvo sustabdytas dėl galimai per didelio planuojamo sudeginti atliekų kiekio. Po ilgų derybų pasiruošimo darbai pratęsti 2013 metais. „Amager Bakke“ iš dalies buvo atidaryta 2017 m. pradžioje. Visus darbus planuojama užbaigti šių metų vasarą.
Anksčiau pramoniniame rajone stovėjusią jėgainę buvo pamėgę ekstremaliojo sporto gerbėjai, taigi, projektuotojai turėjo idėją įtraukti jėgainę į miesto audinį ir nubrėžti naują miesto ir atliekų perdirbimo gamyklos santykį.
Atliekų deginimo jėgainės atidarymas tapo Kopenhagos plano iki 2025-ųjų tapti pirmąja sostine, kurioje neliks taršos anglies dvideginiu (angl. „Zero-carbon city“), dalimi. Sykiu taip siekiama prisidėti prie kitų Europoje populiarėjančių iniciatyvų.
Skaičiuojama, kad jėgainė perdirbs 400 tūkst. tonų atliekų, kurias per metus išmeta apie 500–700 tūkst. gyventojų ir 46 tūkst. kompanijų. Veikdama 99 proc. energijos vartojimo efektyvumo lygiu, jėgainė Kopenhagoje užtikrins karštą vandenį 160 tūkst., o elektros energijos gamybą 62 500 namų.
Sumažindama CO2 išmetimą 100 tūkst. tonų per metus, jėgainė padės miestui perdirbti 90 proc. (apie 10 tūkst. tonų) metalo atliekų. Jėgainė gamybos metu dėl kondensacijos kamine susigrąžins 100 mln. litrų vandens ir perdirbs 100 tūkst. tonų pelenų, kurie bus panaudoti keliams tiesti. Remiantis skaičiavimais, jėgainės statybos kainuos maždaug 632 mln. dolerių.
Pavers traukos centru
Ant jėgainės stogo bus įkurdinti SLA architektų biuro suprojektuoti pėsčiųjų takai, žaidimų aikštelės, gatvės sporto įrenginiai, bėgiojimo trasos, apžvalgos aikštelės, laipiojimo sienelės, taip pat ir BIG suprojektuotos daugiau nei 500 m slidinėjimo trasos.
Nors slidinėjimas Danijoje – populiari sporto šaka, šalis teturi keletą slidinėjimo trasų. „Amager Bakke“ 16 tūkst. kvadratinių metrų stogas idealiai tinka tokiai veiklai: maždaug 500 m trasa bus sudaryta iš 3 slidinėjimo trasų, suskirstytų pagal sudėtingumą, viena iš jų, juodoji, 180 m trasa su 45 laipsnių nuokalne, bus įrengta aukščiausioje stogo dalyje. Pastato stogą bus galima pasiekti liftu, kylančiu šalia kamino ir leidžiančiu žvilgtelėti į jėgainės vidų. Beje, jėgainės fasadą sudarys ne įprastos plokštės, o aliuminio vazonai-plytos, apsodintos augalais, taip sukuriant žaliosios sienos įspūdį.
Kiekvienąsyk į atmosferą paleidžiant 250 kg anglies dioksido, iš 124 m aukščio kamino iškils dūmų žiedas, kurį sudarys vandens garai. Kamino prototipą sukūrė vokiečių menininkai „Realities United“ ir danų ne pelno organizacija „Copenhagen Suborbitals“.
Architekto B. Ingelso žodžiais, „Amager Bakke“ atliekų deginimo jėgainė pakeis žmonių požiūrį į komunalinės paskirties pastatus. Vienas labiausiai specialistą žavinčių dalykų tas, kad architektūra, padedant menui ir mokslui, gali svajonę paversti realybe. Sykiu architektūra turi pasaulį keičiančią galią – tai, kas jau pastatyta, atspindi, koks dabar yra pasaulis. O tai, kas pradžioje būna tik beprotiška idėja, vėliau tampa tiesiog kasdienybe.
Sieks žiedinės ekonomikos tikslų
„Lietuvos energija“ Vilniuje ir Kaune įgyvendina modernių atliekas ir biokurą naudojančių didelio efektyvumo kogeneracinių jėgainių projektus. Jėgainės, gamindamos šilumą ir elektrą, užtikrins mažesnes šilumos gamybos kainas miestų gyventojams, taip pat papildomą vietinės elektros energijos gamybą konkurencinga kaina, spręs atliekų tvarkymo problemas ir padės Lietuvai pasiekti Europos žiedinės ekonomikos tikslus. Lietuvos Vyriausybė kogeneracines jėgaines yra pripažinusi valstybei svarbiais ekonominiais projektais.
Vilniuje 2018 m. pradžioje pradėta statyti kogeneracinė jėgainė pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos tiek, kad pakaktų aprūpinti 230 tūkst. arba 80 proc. Vilniaus namų ūkių. Jėgainėje energijos gamybai per metus bus panaudota iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių komunalinių atliekų. Naujoji jėgainė metines vilniečių išlaidas šilumai mažins 13 mln., atliekų tvarkymui – 10 mln. eurų. Jėgainę planuojama paleisti 2019 m. pabaigoje.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 2017 m. pabaigoje pradėta statyti kogeneracinė jėgainė šilumos ir elektros energijos gamybai naudos ne tik po rūšiavimo likusias komunalines atliekas, bet ir nepavojingos pramonines atliekas bei vandenvalos nuotekų dumblą. Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos ir išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Pastačius naują jėgainę, Kauno gyventojai sutaupys apie 13 mln. eurų per metus mažiau mokėdami tiek už atliekų tvarkymą, tiek už šilumą. Jėgainėje bus pagaminama vietinės elektros energijos, kurios pakaktų apie 100 tūkst. namų ūkių. Jėgainės projektą įgyvendina „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“. Jėgainę planuojama paleisti 2020 metais.
