Statybų procesai Vilniaus senamiestyje neramina tiek specialistus, tiek aktyvią visuomenę. Skundų gausa Valstybinę kultūros paveldo komisiją paskatino susitikti su visuomenės atstovais. Paaiškėjo, kad nuogąstavimai nėra pavieniai atvejai – jie tik iliustruoja sistemines problemas, o neretai ir institucijų darbo spragas, – rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime spaudai.
Visuomenė ne visada supažindinama su keičiamais projektų sprendiniais, nėra pakankamai prižiūrima, ar darbai vykdomi pagal išduotą leidimą, institucijų nesusikalbėjimas – tai nerimą keliančios tendencijos. Kita vertus, akcentuotina ir Vilniaus senamiesčio pasaulinė reikšmė, todėl tam tikrais atvejais planuojant darbus šioje UNESCO vietoje turėtų būti atliekamas poveikio išskirtinei visuotinei vertei vertinimas. Tokios išvados buvo priimtos išnagrinėjus gyventojų kreipimusis, kuriuose nuogąstaujama dėl statybų Bokšto, Polocko ir Šv. Stepono gatvėse Vilniuje.
„Reikia užtikrinti, kad Vilniaus istorinio centro teritorijoje keičiant projekto sprendinius jiems būtų atliekama nauja paveldosaugos ekspertizė, o projektiniai pasiūlymai pristatyti visuomenei. Taip pat svarbu reglamentuoti, kad statybos istoriniame centre negalėtų nukrypti nuo projekto, kuriam išduotas leidimas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nesekė, kad objektas pradėtas statyti nukrypus nuo projekto, dar padidinus aukštingumą (pardavinėjami butai papildomame aukšte)“, – susitikimo metu pastebėjo Polocko g. gyventojų bendrijos atstovas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo Paveldo komisiją, kad patikrinus IS „Infostatyba“ esančius duomenis, naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento ar prašymo paviešinti projektinius pasiūlymus, susijusius su statybomis Polocko g. Vilniuje, nebuvo nerasta. Statybos leidimą 2018 m. išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
„Viena didžiausių problemų – projektinių pasiūlymų viešinimo procesų tvarkos spragos, kai nepakankamai vykdomas visuomenės supažindinimas su keičiamais sprendiniais. Taip pat ne visuomet užtikrinama kontrolė, ar vykdant statybas nėra nukrypstama nuo projekto“, – pastebi Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Pagal esamą tvarką Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas turėtų nukreipti projektuotojus papildomam viešam projektinių pasiūlymų pristatymui bei svarstymui Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje.
Kitas visuomenei nerimą keliantis atvejis – projektuojamas naujas užstatymas Bokšto g., opioje vietoje šalia Vilniaus gynybinės sienos bastėjos.
„Komplekso kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente išrašyti parametrai naujiems pastatams, detalusis planas galimai neatitinka senamiesčio apsaugos reglamento, kuriame numatyta, jog jokių nebuvusių pastatų teritorijoje būti negali“, – susitikimo metu akcentavo šį skundą teikusios gyventojų bendrijos atstovas.
„Pats individualus apsaugos reglamentas grėsmės nekelia. Tačiau, norėtume išreikšti susirūpinimą dėl šioje teritorijoje projektuojamo naujo užstatymo morfologinio tipo, statinių tūrių, formos, išraiškos ir medžiagiškumo. Tai gali ženkliai paveikti šios Vilniaus miesto istorinio centro dalies vizualinę išraišką. Vertinant panašaus pobūdžio statybos ir rekonstravimo projektus, Kultūros paveldo departamentui rekomenduojame prieš tai pareikalauti statytojams atlikti planuojamų sprendinių poveikio Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei vertinimą“, – pranešime spaudai teigia Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Ne mažiau svarbu stebėti, ar darbai vykdomi pagal projektą, viešinti visus planuojamus pokyčius projektiniuose sprendiniuose. Pavyzdžiui, gyventojai skundėsi, kad blokuojant naujai statomą korpusą Šv. Stepono g. yra nukrypta nuo suderinto techninio projekto ir ugniasienė paaukštinta virš 1 metro (padidintas statinio aukštis) bei įrenginėjama įstiklinta lodžija ir daroma žala Vilniaus senamiesčiui.
„Būtina užtikrinti, kad Vilniaus istorinio centro teritorijoje keičiant projekto sprendinius projektiniai pasiūlymai būtų pristatyti visuomenei. Taip pat būtina sekti ir aktualizuoti problemines situacijas tarpinstituciniu lygmeniu tiek su kontrolę vykdančiomis institucijomis, tiek įtraukiant ministerijas“ – susitikime pabrėžė skundą dėl šio atvejo rašiusių gyventojų bendrijos atstovas.
Jis taip pridūrė, kad teismai negali būti laikomi tinkamiausia priemone užkardyti paveldo apsaugos pažeidimus – turi veikti kiti saugikliai. Kol trunka teismų procesai pastatas pilnai pasistato. O tuo pačiu didėja ir pažeidimų mastai bei suma, kurią valstybė turėtų kompensuoti statytojui už tai, kad netinkamai išduotas statybų leidimas pažeidė jo teisėtus lūkesčius.
Gyventojai su statytoju šiuo metu yra sudarę susitarimą lodžijai nuardyti, kompensuoti gretimo namo stogui padarytą žalą. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenutraukė galimai savavališkos statybos nagrinėjimo, nes yra įtarimų, kad gali būti pažeistas viešasis interesas vykdant statybas kultūros paveldo vietovėje. Kultūros paveldo departamentas informavo Paveldo komisiją, jog statytojas kreipėsi į Statybų inspekciją, prašydamas pratęsti privalomųjų reikalavimų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Terminas buvo pratęstas iki šių metų rugsėjo 1 d.
Susitikimo metu gyventojai taip pat atkreipė dėmesį, kad Kultūros paveldo departamentą reikėtų paraginti įgyvendinti 2019 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas dėl viešojo intereso gynimo procedūros KPD. 2019 m. STT nustatė, kad nėra nustatyti viešojo intereso ir jo pažeidimo kriterijai ir požymiai, neapibrėžta KPD kompetencija kreiptis į teismą dėl viešojo intereso, nepakankamai aiškus teisinis reglamentavimas tinkamam viešojo intereso gynimui ir t.t.
Valstybinė kultūros paveldo komisija KPD užklausė dėl STT pastebėjimų įgyvendinimo, kai šis pristatinėjo savo 2020 m. veiklos ataskaitą. KPD informavo, kad dar reikia apibrėžti tam tikrus procesus, tačiau visus darbus, kuriuos buvo nurodžiusi STT, KPD yra įgyvendinama, nuolat teikiamos ataskaitos, diskusijos tebesitęsia.
„Nagrinėti atvejai iliustruoja tendencijas. Susitikimu su visuomene tas sistemines spragas ir siekėme identifikuoti. Matome, kad be įvardintų problemų išlieka aktualus ir tarpinstitucinio nesusikalbėjimo klausimas. Atsakingos įstaigos neretai neturi vientiso matymo, veiksmai tarpusavyje nepakankamai koordinuojami. Pavyzdžiui, kalbant apie projektų viešinimą, darbų vykdymo stebėseną ir t.t“, – sako Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Viena iš jos funkcijų yra svarstyti visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos.
