Šalies prezidentės reakcijos į mažmeninės prekybos tinklo kompanijos „Lidl Lietuva“ skundą dėl stabdomų investicijų buvusio kelių policijos pastato Giraitėje teritorijoje apskųstieji nelaukė. Šiandien sutarta, kad bus laikomasi anksčiau aptarto plano skelbti architektūros konkursą, ir tokiu būdu nustatyti pastato vertingąsias savybes bei šios teritorijos kompleksinės plėtros galimybes.

„Lidl Lietuva“ jau kone prieš pusę metų sustabdė ekskavatorius, pasiųstus griauti laiko ir žmonių apdraskytą pastatą. Tiek laiko atidėti planai čia pastatyti naują administracinį pastatą. Po ekskavatoriais „atsigulė“ Lietuvos architektų sąjunga, kuri, iš pradžių surengusi kolegišką piketą, kviečiantį apsaugoti nuo griovimo Kęstučio Pempės ir šviesaus atminimo Gyčio Ramunio projektuotą pastatą, vėliau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (KPD), prašydama skirti jam laikinąją paveldosauginę apsaugą.

Netrukus buvo paskelbta, kad kompanija „Lidl Lietuva“, sostinės savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga sutarė dėl esą geriausio sprendimo – skelbti architektūros konkursą ir taip ieškoti sprendimo išgelbėti vieną Vilniaus postmodernistinės architektūros pavyzdžių. Ar bent jau jo dvasią. Po preliminaraus aptarimo išlaikyta ilga pauzė, kurią nutraukė sklypo savininkų protestas ir kreipimasis į šalies prezidentę.

Pauzė iškart nutrūko – šiandien į posėdį buvo susirinkusi antroji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vėliau pareiškimą paskelbė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Sostinės meras ta proga patikino, kad jei ne KPD pritaikyta apsauga, seniai būtų išduotas leidimas griauti pastatą. Bet kadangi KPD atšaukti apsaugos nenori, atnaujintas susitarimas tarp savivaldybės, Architektų sąjungos ir „Lidl Lietuva“ dėl architektūros konkurso skelbimo.

Sklypo savininkai sutinka palaukti konkurso rezultatų. Ir kaip tik konkurso dalyviai savo darbais turėtų atsakyti į klausimą, kokios yra šio pastato ir teritorijos vertingosios savybės: visas pastatas, atskiri jo elementai ar kt. Konkursas turėtų būti paskelbtas artimiausiais mėnesiais.

Pasak sostinės vyriausiojo architekto M. Pakalnio, neabejotinai svarstytini bus ir tie projektai, kuriuose bus siūlomas radikalius kelias – viską nugriauti. „Svarbu, kas bus pasiūlyta vietoj dabartinio pastato. Aš asmeniškai įsivaizduoju, kad gali būti verta jau vien pačius pastatų komponavimo sklype principus išlaikyti: santykis su kraštovaizdžiu, pastatai – vienu galu į upę ir kitu galu į šlaitą, praėjimas palei šlaitą, medžiagiškumas, fasado kompozicija, tam tikri elementai, kurie būtų aliuzija į senąjį pastatą. Nebūtina išlaikyti nepaliestą patį pastatą“, – svarstė M. Pakalnis.

Jis pripažino – įprastesnis kelias pirmiausia nustatyti vertingąsias savybes, ir jas įrašyti į projektavimo sąlygas. Bet įstatymiškai galimas ir šiandien pasirinktas variantas. Kelią, kuriuo ateita prie šiandienio sprendimo, paaiškino ir KPD direktorė Diana Varnaitė.

Sulaukusi architektų kaltinimo dėl to, kad pastato vertingosios savybės nebuvo nustatytos prieš N metų – tai yra, bent jau tada, kai pastatas liko bešeimininkis, D. Varnaitė atrėmė, kad KPD jau daugiau nei šešerius metus dirba vadovaudamasis auditą atlikusios Valstybės kontrolės rekomendacijomis. Veiklos prioritetu laikomas ne Kultūros vertybių registro pildymas naujais objektais, jau esančiųjų sąraše pastatų vertingųjų savybių nustatymas.

„Pavasarį, kai paaiškėjo „Lidl Lietuva“ planai, architektų bendruomenė gana kategoriškai pareikalavo, kad departamentas spręstų klausimą dėl pastato teisinės apsaugos. Matyt, tai buvo įvertinta kaip vienintelis instrumentas sustabdyti jo griovimą,  – sakė Diana Varnaitė. – Taigi daug kas susikoncentravo ties paveldosauga, visos ietys buvo nukreiptos į mus, nors aš galvoju, kad čia daugiau architektūrinės politikos klausimas. Pastatas nėra nei istorinėje vietovėje, nei tiek senas, kad būtų buvęs mūsų dėmesio centre. Ir apie jo numatomą griovimą mes sužinojome tik iš žiniasklaidos ir architektų. Ir gal tuo sužinojimu viskas būtų pasibaigę, jei ne Architektų sąjungos protestai. Dabar turėsime konkursą ir turėsime galimybę pamatyti, kokias pastato vertingąsias savybes mato architektai. Gal pozityvu bus tai, kad nesant formaliai įvardintų vertingųjų savybių nebus varžoma architektų kūrybinė laisvė.“