Išskirtinė statinio forma

Architektės Nijolės Vaičiūnienės suprojektuotas paviljonas prieš keliasdešimt metų laikytas moderniosios architektūros pavyzdžiu.Gėlėms eksponuoti ir pardavinėti skirtą pastatą sudaro 18 atskirų šešiakampių: kiekvienas elementas remiasi į metalinę koloną, prie kurios pritvirtintas gelžbetonio stogas, o pastato sienas atstoja dvigubo stiklo rėmai.Statinio konstruktyvinės dalies autorius Rimvydas Pranaitis pasakojo, kad pastatas, turėjęs tapti Pylimo gatvės akcentu, suprojektuotas 1961 metais, tačiau jo statybos baigtos tik 1966-aisiais. Užsitęsusių darbų priežastis – statybinių medžiagų trūkumas. Dėl tos pačios priežasties projektas prasidėjus statyboms buvo koreguojamas. Kuo šis objektas išsiskyrė prieš keliasdešimt metų? Anot R. Pranaičio – tuomet retai naudotais aliuminio profilio langais ir nestandartiniais stiklo paketais.

Kolonoms anuomet buvo populiaru pasitelkti cementinius asbesto vamzdžius. Bet šiame objekte taupant panaudoti tokio pat skersmens metaliniai vamzdžiai – čia pakako nedidelio jų skaičiaus. Kolonos papildomai sutvirtintos betonu. Grindims panaudotos gelžbetonio plokštės: pakeltas jų profilis, kad lietaus vanduo subėgtų į kiekvienos kolonos vidurį ir tuomet – į kolektorius rūsyje.

„Paviljono istorijoje buvo garbės nedarančių momentų: jo šeimininkai nuolat keitėsi, kurį laiką čia glaudėsi benamiai. Statinys pergyveno nuosmukį, gerai, kad jo apskritai nenugriovė“, – komentavo R. Pranaitis. Vis dėlto inžinierius neabejoja – jei naujieji šeimininkai paviljonui sukurs papildomų funkcijų, jis išpopuliarės.