• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

2014 vasario 11 d.

Didžiausiame šalies kurorte naujam gyvenimui pamažu atgimsta istoriniai pastatai. Per porą metų tiesiogine prasme iš pelenų prikeltas Palangos kurhauzas dabar estafetę perduoda vienai gražiausių ir garsiausių medinių pajūrio vilų – grafų Tiškevičių laikus menančiam „Anapiliui“. Tikimasi, kad pastato restauracijos startas neužtruks.

Prireiks kelių milijonų

Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas teigė, kad darbus būtų galima pradėti kad ir rytoj – ne tik parengtas „Anapilio“ restauravimo bei pritaikymo kultūros poreikiams projektas, bet ir gautas statybos leidimas.

Kurorto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Broniaus Martinkaus žodžiais, konkrečiau kalbėti apie kokius nors veiksmus ar rangovus bus galima tik paaiškėjus finansavimo galimybėms. Įvertinus panašių objektų restauravimo praktiką, kiek anksčiau preliminariai skaičiuota, kad projektui įgyvendinti prireiks apie 5,5 mln. litų. Tačiau parengus techninį projektą paaiškėjo, kad „Anapilio“ restauracija ir pritaikymas naujoms reikmėms turėtų kainuoti maždaug
3 mln. litų.

Šiuo metu kaip tik laukiama žinių, kokio dydžio Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos šis projektas galėtų tikėtis.

Pasitelkė retronuotraukas

„Anapilis“ – viena pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų – pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. Kokiais konkrečiai metais jis iškilo, nežinoma, tačiau pastato nuotrauka jau puikuojasi 1898-aisiais išleistame pirmajame Palangos atvirukų albume. Specialistų teigimu, tuo metu kurorte statomų vilų architektūra turėjo nemažai Šveicarijoje paplitusių užmiesčio statinių bruožų, kaip antai įvairios formos bokšteliai, erkeriai ar aukšti stogai ant kronšteino.

Garsioji kurorto vila 1903 m. (Palangos sav. archyvo nuotr.)

Garsioji kurorto vila 1903 m. (Palangos sav. archyvo nuotr.)

Sovietmečiu „Anapilis“ buvo gerokai pakeistas, tad specialistams teko nelengva užduotis atkurti autentišką jo veidą. Kadangi senieji pastato brėžiniai neišlikę (spėjama, kad kadaise jie sudegė), nežinoma, ir kas buvo statybos projektų autorius, teko pasitelkti senuosius atvirukus bei nuotraukas, kuriuose užfiksuotas šis pastatas.

Po kruopščių tyrimų paaiškėjo, kurios „Anapilio“ interjero detalės yra autentiškos, koks buvo senasis pastato išplanavimas, ir net nustatyta buvusioji vilos sienų spalva. Remiantis pateiktomis specialistų išvadomis ir bus atkuriamas pirmykštis „Anapilio“ vaizdas.

Analogų – vienetai

„Pastatas fiziškai susidėvėjęs, tad norint jį toliau eksploatuoti būtina kapitališkai remontuoti – naudojant autentiškas medžiagas ir technologijas bus stiprinamos vilos konstrukcijos, o susidėvėjusios keičiamos naujomis“, – nekilnojamosios kultūros vertybės laukiančius procesus vardijo vyriausiasis Palangos architektas S. Bradūnas.

Valdininko žodžiais, nors „Anapilis“ po restauracijos ir remonto taps tokiu, koks gimė, veikiausiai šiuos pokyčius plika akimi pastebės ne visi, nes jie nebus itin radikalūs. „Bus atkuriamos kai kurios autentiškos detalės, elementai, kurie neišliko: balkonai, keičiami kaminai, kurie buvo ilgainiui pristatyti ir yra nebūdingi šiam statiniui, perstatomi laiptai, verandos ir kita. Štai kadaise stoge buvo įrengtas švieslangis, tad jis irgi bus demontuotas“, – pasakojo S. Bradūnas.

Pašnekovo teigimu, per pastaruosius maždaug 10 metų tai bus antras iš esmės restauruotas Palangos senosios medinės architektūros objektas po vilos „Jūros akis“.

„Nėra tikslo atstatyti „Anapilį“ tiesiog kaip kultūros paminklą, svarbu, kad jis būtų gyvas, naudojamas, nes tai irgi yra vertybės atkūrimas. Tad atgimęs pastatas bus įdomus ir edukacine, ir pažintine funkcija“, – kalbėjo vyriausiasis Palangos architektas.

Įsileis muziejų ir renginius

Daugeliui Palangos „Anapilis“ iki šiol asocijuojasi su muzikos klubu, kuriame mėgo koncertuoti garsūs Lietuvos atlikėjai, čia vykdavo kameriniai koncertai – visa tai kūrė šios vietos išskirtinumą, ypatingą jos aurą. Pastaruoju metu pastate vykdavo kurorto meno ansamblių repeticijos, nedideli koncertai, čia taip pat įrengtos Palangos kultūros centro administracinės patalpos.

Numatyta, kad po restauracijos ir remonto darbų „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus. Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas S. Bradūnas teigė, kad įstaigos veikla neturėtų apsiriboti vien stacionaria, nekintama ekspozicija – čia planuojama organizuoti ir įvairius kultūros, pramoginius renginius.

„Savivaldybei šioje vietoje, be „Anapilio“, taip pat priklauso vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“. Manyčiau, visa ši teritorija su trimis pastatais ir galėtų tapti Palangos muziejaus kompleksu“, – teigė S. Bradūnas.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad