Prieš kelerius metus šoktelėjęs saulės elektrinių populiarumas, panaikinus fiksuotas saulės energijos supirkimo kainas, nuslūgo. Tačiau praėjusiais metais įsigalioję nauji įstatymų pakeitimai žada pokyčių ir saulės energijos rinkoje. Šie pakeitimai ypač aktualūs šiuo metu, nes nuo gegužės 3 dienos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas priims fizinių asmenų paraiškas gauti paramą, instaliuojant saulės elektrines.
Pakeistas elektros energijos kaupimo laikotarpis
Nuo 2011–2013 metais buvusio saulės energijos elektrinių populiarumo piko situacija rinkoje gerokai pasikeitė – panaikinta fiksuota elektros energijos supirkimo kaina gerokai sumažino verslo dėmesį šiai energetikos sričiai.
Visgi 2015-aisiais patvirtinti ir šiemet įsigaliojantys įstatymų pakeitimai turėtų vėl pagerinti sąlygas žaliosios energetikos plėtotojams. Pasak bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ vadovo Tomo Levinsko, po buvusio sąstingio, prie sektoriaus atsigavimo, tikimasi, prisidės pakeistas elektros energijos kaupimo terminas.
„Dar praėjusių metų pradžioje buvo priimtas dvikryptės saulės elektros energijos apskaitos įstatymas, leidžiantis fiziniams asmenims įsigyti saulės elektrines iki 10 kW, o valstybinėms įstaigoms – iki 50 kW, o jose pagamintą elektros energijos perteklių kaupti ESO (buvusi LESTO) elektros energijos tinkluose. Tai reiškė, kad kiekvieno mėnesio gale yra peržiūrima, kiek esi pagaminęs elektros energijos ir kiek jos paėmęs iš ESO tinklų. Jei esi pagaminęs daugiau nei paėmęs, tada kaupi šį elektros energijos perteklių.
Visgi laikotarpis nuo sausio 1 iki gruodžio 31 dienos, kada buvo galima kaupti elektros energiją, nebuvo patogus saulės energetikos vystytojams, nes gruodžio 31 dieną visas sukauptas ir nepanaudotas elektros energijos perteklius būdavo neatlygintinai perduodamas ESO. Vadinasi, sausio, vasario ir kovo mėnesiais elektros energiją jau reikėdavo pirkti, nes Lietuvos klimato sąlygos neleidžia pakankamai daug jos pagaminti žiemos mėnesiais.
Šiemet įsigaliojo naujas įstatymo pakeitimas, kuris leidžia elektros energiją kaupti nuo balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos. Sukauptos elektros energijos kiekis nebebus anuliuojamas gruodžio 31-ąją, o elektros mainuose dalyvaujantys gaminantys vartojai galės patys panaudoti sukauptą elektros energiją ir sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Dėl šių atnaujinimų saulės energetika tapo daug patrauklesnė vartotojams, norintiems efektyviai paskirstyti ir valdyti energijos išteklius“, – įstatymo pakitimus komentuoja T. Levinskas.
Vartotojams taip pat svarbu, jog nuo gegužės 3 dienos prasideda paraiškų teikimas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) koordinuojamai paramos fiziniams asmenims programai. Paraiškas gali teikti vartotojai, norintys atnaujinti vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, taip padidindami namo energinį naudingumą ar ketinantys individualiuose namuose naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių energiją. Daugiau informacijos patiekiama www.laaif.lt puslapyje.
Kvota – 10 MW
Nors dėl įstatymų pakitimų ir planuojamas vėl didėsiantis susidomėjimas saulės elektrinėmis, jų plėtrą vis dar riboja nustatytos kvotos, kurias pasiekus, elektros energijos perteklius nebebus saugomas ir grąžinamas gaminančiam vartotojui. „Nuo 2015 kovo 2 dienos saulės energetikai yra nustatyta kvota – 10 MW. Kol kas per metus Lietuvoje ji pasiekė beveik 2 MW, o, pavyzdžiui, 2011–2013 metais Lietuvoje apytiksliai buvo įrengta 73 MW saulės elektrinių. Panaikinus supirkimo tarifą, instaliuoti didesnes nei 10 kW saulės elektrines tapo nebepelninga, todėl dabar saulės elektrinės statomos fizinių asmenų reikmėms tenkinti, o ne verslo tikslais“, – tvirtina T. Levinskas.
Saulės energetikos specialisto teigimu, dabar dažniausiai yra instaliuojama 5–7 kW saulės elektrinės, kurių įrengimas padeda suefektyvinti energijos išteklių vartojimą. Taip pat svarbu, jog savo elektrines turintys namų ūkiai elektros energija gali naudotis net ir dingus elektros įtampai teikiamai ESO.
„Privatūs asmenys skaičiuoja savo suvartojamos energijos kiekį ir atitinkamai instaliuoja apie 3–5 kW, jei vartojama elektros energija tik buitiniams poreikiams be karšto vandens ir šildymo (apšvietimas, buitinė technika). Apie 5–7 kW – jei su vandens šildymu ir apie 7–10 kW – jei namai šildomi elektra (šilumos siurbliai, geoterminis šildymas ir kt.).
Skaičiuojant apytikslį suvartojimą, 1 instaliuotas kW pagamina iki 1000 kWh elektros energijos per metus. Pavyzdžiui, jei per mėnesį suvartojama 500 kWh, tai per 12 mėnesių – 6000 kWh. Reiškia, yra reikalinga 6 kW galingumo saulės elektrinė“, – supaprastintą skaičiavimo metodą pristato specialistas.
Skaičiuojama, kad saulės elektrinė, vertinant šiuo metu itin žemas naftos, dujų ir elektros kainas, vartotojui atsiperka vidutiniškai per 10 naudojimo metų. Jei pasinaudojama LAAIF parama, atsipirkimo laikotarpis sutrumpėja 30 proc. – iki 7 metų.
