Blog

Išskirtinumo ir energijos taupymo dermė

fasadas
Kraštovaizdžio sutvarkymas: Kristine Jensens Tegnestue. Inžinieriai: „Orbicon“. www.inhabitat.com

Projektais prisidėti prie išmanaus ir tvaraus miesto kūrimo – tokios idėjos laikosi kai kurie architektai ir užsakovai. Pirmieji – kurdami apdovanojimų vertus objektus, antrieji – neatsisakydami ambicijų pastatydinti estetiniais sprendiniais išsiskiriantį pastatą.

Užduotis – energijos taupymas

Architektų biuro „Henning Larsen“ suprojektuotas Koldingo mieste Danijoje įsikūręs Pietinio Danijos universiteto (Syddansk Universitet) Komunikacijų ir dizaino pastato kinetinis fasadas reaguoja į klimato pokyčius ir reguliuoja patalpų temperatūrą.

Pastatas pasižymi ne tik įspūdinga, novatoriška architektūra, neprilygstama forma ir funkcionalumu, bet ir efektyvumu. Jis suvartoja tiek mažai energijos, kad buvo priskirtas pirmajai energijos kategorijai (angl. Energy Class 1).Vienas svarbiausių šio statinio bruožų yra reaguojantis (responsyvus) fasadas, pagamintas iš 1600 perforuotų metalo plokščių, kurios reguliuoja natūralų pastato vidaus apšvietimą. Architektai fasadą atgręžė į šalia tekančią Koldingo upę, sykiu sukūrė viešąją lauko erdvę. Būtent šiam pastatui Tobiaso Rehbergerio sukurta meninė instaliacija išsiskiria spalvotomis LED lempomis, kurias įkrauna saulės šviesa. Spalvos atsikartoja ir ant eksterjero plokščių.

13 tūkst. 700 kvadratinių metrų pastatas pasižymi į lubų plokštumą integruota ventiliacijos sistema, efektyviu LED apšvietimu, fotovoltinėmis ir saulės energijos šildymo plokštėmis. Per aukštus stoglangius į pagrindinę erdvę, per kurią eina keletas laiptų ir perėjimų, krenta natūrali šviesa. Pastato energijos poreikiai yra 50 proc. mažesni, palyginti su panašiais pastatais Danijoje.

Fasadui – neįprastos spalvos plokštės

Kopenhagos tarptautinės mokyklos pastatas, padengtas 12 tūkst. spalvotų integruotų saulės plokščių, tapo didžiausia saulės elektrine Danijoje. Skaičiuojama, kad visą pastato paviršių dengiantys elementai generuos 300 MWh elektros energijos per metus – tai daugiau nei pusė viso Kopenhagos tarptautinės mokyklos elektros energijos poreikio.

Plokštės, kuriomis padengtas pastato fasadas, ypatingos. Panaudojus naują, Šveicarijoje sukurtą technologiją, jos įgavo žalsvą jūros atspalvį – panašų į Kopenhagos undinėlės.

Neįprasta spalva išgauta pasitelkus sudėtingą šviesos interferencijos procesą, kuris daugiau nei 10 metų buvo vystomas Šveicarijos tyrimų institute EPFL (École Polytechnique Fédérale de Lausanne). Tam, kad mokslininkai suprastų, kaip be jokių pigmentų ar kitų pridėtinių medžiagų pakeisti plokštės spalvą, prireikė 12 metų. Jie sukurtus specialius filtrus pritaikė stiklo plokščių nanometriniams sluoksniams, o speciali filtrų konstrukcija užtikrino tik tam tikro ilgio bangų atspindėjimą. Dėl šios priežasties plokštes pavyko padengti plytų raudona, tamsiai mėlyna, auksine ar jūros žalsvumo, kokia ir yra undinėlės statula, spalvomis.

EPFL Pilippe Vollichard nuotr.

Kuria cemento pakaitalą

Maždaug pusė energijos Europoje sunaudojama šildymui arba šaldymui (vėsinimui), tačiau tik 18 proc. jos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Šveicarijos universiteto (ETH Zurich) mokslininkai, siekdami pagerinti šią situaciją, sukūrė prie aplinkos prisitaikantį saulės plokščių fasadą. Ši sistema gali būti montuojama ant jau stovinčių pastatų ir generuoti elektros energiją, sykiu užtikrinti saulės šviesos patekimą į pastatą ar prireikus – apsaugą nuo jos šviesos.

Delfto technologijos universitetas Nyderlanduose testuoja naujovę, kuri veiks kaip pastato „antroji oda“. Stovintys pastatai gali būti padengti surenkama medžiaga, o statybų metu gyventojai gali toliau naudotis patalpomis.

Mokslininkai Geteborge, Švedijoje, dirba prie lengvesnių, plonesnių ir patvaresnių medžiagų, kurios atitiktų sugriežtintus statybų reikalavimus. Chalmerso technologijų universiteto mokslininkai, įgyvendindami vieną projektą, dėmesį sutelkė į labai plonas betonines sienų plokštes. Specialistai panaudojo geležies pramonėje susidarančias atliekas kaip ekologišką alternatyvią medžiagą. Ji gali visiškai pakeisti cementą ir eliminuoti vieną taršiausių gamybos procesų.

Tekstilės armatūros, o ne plieno naudojimas papildomai sumažintų cemento kiekį betoninėse sienose.

https://dailyplanet.climate-kic.org/ inf.
EPFL Pilippe Vollichard nuotr.
Tekstas: Peter Koekoek

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 1.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.