Su bendrovės „Glasma Service“ Pardavimų skyriaus vadovu Juozu Malaškevičiumi kalbėjomės apie tai, kad viena fasado sprendiniai išduoda profesionalui, kita – paprastam vertintojui. O kiek daug kokybiški sprendiniai reiškia užsakovo kišenei ir eksploatacijos kainai.
Bendrovės „Glasma Service“ specialistai kasdieniame darbe bendrauja su architektais ar užsakovais. Kuo toks bendradarbiavimas naudingas priimant kokybiškus fasado sprendinius?
Juozas Malaškevičius.
Jeigu projektas pirminės stadijos, vystoma idėja, kuriama koncepcija, dėliojamos vizualizacijos, dažniausiai bendradarbiaujame su architektais. Jei etapas vėlesnis, jau nuspręsta, koks bus fasadas, jo spalviškumas, ieškome ekonominiu, vizualiniu, technologiniu požiūriu optimalaus varianto, atitinkančio architektų ir užsakovų vizijas.
Mūsų praktikoje maždaug pusė atvejų, kai bendradarbiaujame su architektais Lietuvoje ir užsienyje. Jie, turėdami projekto gaires, viziją, kviečiasi mus kaip konsultantus, padėti parengti techninį projektą. Techniniame projekte atsiranda konkrečių reikalavimų fasadams – šiluminės, akustinės, fizikinės-statinės savybės, spalviškumas. Mes parengiame fasado sprendinius, atitinkančius keliamus reikalavimus, sykiu koncepciją. Architektui, kaip projekto autoriui, svarbu, kad jo vizija būtų įgyvendinta.
Esame pagalbininkai, kurie padeda tą rezultatą pasiekti. Jei pradedame anksti kalbėtis, tartis, konsultuotis, siūlyti įvairius sprendimus, geriau visiems – mums, architektui, užsakovui. Mat atėjus laikui įgyvendinti projektą architektas gauna išdirbtus sprendinius. Užsakovai nori būti tikri, kad projektas bus įgyvendintas laiku, tilps į suplanuotą biudžetą. Kuo vėlesnė stadija, tuo daugiau rizikų.
Laiku užbaigti statybas reiškia, kad į pastatą greičiau ateis nuomininkai, gyventojai, pastatas pradės nešti pelną. Kuo greičiau visa komanda prisijungia prie projektavimo ir idėjos realizacijos, tuo projektas įgyvendinamas sklandžiau.
Ar aliuminio ir stiklo konstrukcijų fasadai – parankus sprendimas įgyvendinant bet kokią architektūrinę idėją?
Šnekant bendrai, aliuminio ir stiklo konstrukcijos tinkamos bet kokios formos fasadui. Žinoma, projektuojant, gaminant ir montuojant fasadą naudojamas ne tik aliuminis ir stiklas, bet ir kitokios medžiagos. Pradedamos naudoti anglies, stiklo pluošto medžiagos, kurios yra itin stiprios ir lengvos, o tai leidžia įgyvendinti dar sudėtingesnius projektus.
Kalbant apie fasadus, kasdien atsiranda naujų medžiagų, sprendimų. Inžinieriai, medžiagų kūrėjai pasirengę įgyvendinti įvairiausias architektų idėjas. Kur yra riba? Ją dažniausiai lemia daug kriterijų: urbanistika, turinti įtakos architektūrai, grunto ypatybės, sąnaudos, atsiperkamumas.
Verslo centras „River hall“. Architektai – UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai. Įgyvendintas 2017 metais. Jonavos g. 60, Kaunas.
Ar lietuviai užsakovai, architektai konservatyvūs? Ar visgi noriai įsileidžia naujoves?
Sakoma, kad nauja – tai išbandyta sena. Taip, architektai nori naujovių. Jei dirbsi tik su išbandytomis technologijomis ir medžiagomis, netobulėsi. Gavę projektus, pradedame kalbėtis su architektais, jie nori įgyvendinti naujas idėjas, naudoti naujas medžiagas. Tai įdomu, dirbame su jais, sykiu tobulėjame patys.
Labai sunku apibrėžti: nauja ir sena. Į mūsų gyvenimus kasdien veržiasi naujos technologijos, leidžiančios greičiau, kokybiškiau, tiksliau atlikti įvairius veiksmus. Ne išimtis ir statybų sektorius. Projektuojant fasadus į pagalbą pasitelkiami tam pritaikyti programiniai paketai. Projektavimas vis labiau unifikuojamas į bendrą projekto valdymo sistemą (angl. Building Information Modeling, BIM). Dirbdami šios sistemos terpėje, sujungiame projektavimui naudojamas programas („Solidworks“, „Mepla“, „Bricscad“). Sujungus visų projekto dalyvių darbą, gaunamas detalus 3D modelis, kuriuo naudojantis informacija greičiau pateikiama ir gaunama, o visa tai susieja bendra projekto sėkmė ir kokybiškas įgyvendinimas.
Kartais pritaikomi naujausi technologiniai sprendimai, bet jų nematyti pastato naudotojams. Ką matome žiūrėdami į fasadą? Jo spalvą, stiklą, metalą, akmenį. Sudėtingiausi sprendimai kartais slypi giliau. Pavyzdžiui, kaip užkabinti aliuminio plokštes, kad fasadas būtų ilgaamžis? Kaip panaudoti vieną ar kitą sistemą, kaip ją patobulinti, kad ši būtų efektyvi vertinant šilumines energijos sąnaudas. Vis dažniau naudojami stiklo pluošto tvirtinimo elementai. Jų niekas nemato, bet stiklo pluoštas pati savaime įdomi medžiaga.
Ar sudėtinga eksploatuoti aliuminio ir stiklo konstrukcijų fasadus?
Nacionalinis fizinių ir mokslo technologijų centras (NFTMC). Architektai – UAB Architektūros kūrybinė grupė. Įgyvendintas 2015 metais. Saulėtekio al. 9, Vilnius.
Iš tiesų einama link to, kad tokių fasadų eksploatacija būtų kuo paprastesnė, o patys fasadai vis ilgaamžiškesni. Jie turi būti tvirti, atsparūs aplinkos veiksniams, atitikti higienos normas. Technologijoms sudėtingėjant, stengiamasi kuo daugiau padėti žmogui, kad jis aplinkoje jaustųsi komfortiškai. Aliuminio ir stiklo konstrukcijos leidžia tą pasiekti. Yra patikimos, tvirtos sistemos su patikimais sprendimais, kurios nenusidėvi, nepasensta. Kiek pastatų iškilo prieš daugybę metų, bet jie vis dar kuria įspūdį.
Ar aliuminio ir stiklo konstrukcijų fasadų technologija imli pokyčiams?
Mano akimis, technologijos keičiasi labai greitai. Aliuminis yra populiariausias metalas, stiprus, lengvai apdirbamas. Šie veiksniai leidžia tobulinti technologijas. Jei imtume plieną, jis stiprus, paplitęs, bet jį sunku apdirbti, jis rūdija, yra sunkiai pjaunamas, gręžiamas. Taigi, plieno technologijos atsilieka nuo aliuminio.
Aliuminis – progresyvesnė medžiaga: su juo lengviau dirbti, jis sunkiau koroduoja, daugiau spalvinių galimybių. Galiausiai jį lengviau tobulinti. Su aliuminio konstrukcijomis galima įrengti įvairiausių formų fasadus, o tai architektūroje labai svarbu. Yra pastatų, kurių fasadas sudalytas vertikaliai horizontaliai, tačiau tik nuo architekto vizijos priklauso, kokios formos fasadą jis norėtų matyti. Su aliuminio ir stiklo konstrukcijomis, priešingai nei su kitomis medžiagomis, įgyvendinamos novatoriškiausios idėjos.
Ar iš tiesų šiuo metu bene daugiausia dėmesio skiriama energiniam naudingumui?
Šis klausimas – vienas pagrindinių. Pastatas turi būti tvarus, energiškai efektyvus, atitikti aukštesnes higienos normas, kad mikroklimatas jame būtų sveikas. Fasadas – pastato dalis, leidžianti pasiekti aukštus energijos taupymo rodiklius.
Pastaraisiais metais, griežtėjant energinio naudingumo reikalavimais, technologijas tobulina fasadų konstrukcijų projektuotojai ir gamintojai. Net ir kylant energinio naudingumo, akustikos, higienos reikalavimams, aliuminio ir stiklo konstrukcijų fasadai įrengiami ir taip bus ateityje. Šių sistemų kūrėjai sugeba prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų.
Mes ieškome sprendimų, pasitelkę sistemų tiekėjus, projektavimo potencialą, ieškome sprendimų, kurie tuos reikalavimus atitiktų.
Mūsų pareiga ir tikslas – konsultuoti architektus, statytojus, kokie optimalūs šilumos izoliacijos rodikliai. Žinome tuos rodiklius. Šiame procese dalyvauja daug grandžių: energinio naudingumo vertintojai, į pastatą žiūrintys kaip į visumą, suformuluoja gaires, kurias reikia pasiekti.
Verslo centras „Nemuno 3“. Architektai – UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai. Įgyvendintas 2018 metais. Nemuno g. 3, Kaunas.
Kiek svarbus tinkamas, kokybiškas tokių fasadų montavimas?
Tai labai svarbi grandis, kaip ir projektavimas, gamyba. Visos jos turi būti įgyvendintos kokybiškai. Jei fasado sistema suprojektuota tinkamai, pagaminta kokybiškai, tačiau prastai sumontuota, nebus pasiektos deklaruojamos fasado šiluminės savybės, oro, vandens pralaidumas. Jei fasadas sumontuotas nekokybiškai, projektavimas, sprendimų ieškojimas, siekiant norimų rezultatų, taip pat netenka prasmės.
Kokybiškai sumontuoti nekokybiško gaminio irgi neįmanoma. Kaip ir pagaminti kokybišką gaminį, remiantis nekokybiškais brėžiniais. Kiekvienas žingsnis turi papildyti vienas kitą. Mes, fasado projektuotojai, gamintojai ir montuotojai, būtent tuo ir rūpinamės. Vienodų projektų nebūna. Kiekvienam pastatui būtini individualūs sprendimai.
RĖMĖJO TURINYS
