Atsinaujinančių, vietinių, perdirbtų, tvarių medžiagų panaudojimas statybinėms medžiagoms – nauja tendencija, kuri vis dažniau aptariama architektūros ir dizaino profesionalų bendruomenėje.
Olandijoje vykusios dizaino savaitės (angl. „Dutch Design Week 2021“) metu buvo pristatytas dizaino studijos „Biobased Creations“ sukonstruotas dviejų aukštų namas „The Exploded View Beyond Building“, kuriam pastatyti ir įrengti panaudota net 100 natūralių statybinių medžiagų.
Ateities pastato kūrėjai rėmėsi žiedinės ekonomikos principu ir statydami pastatą integravo vien tvarias ir perdirbamas medžiagas, pagamintas iš šiaudų, medžio, grybienos, nuotekų dumblo, dumblių, molio, bulvių lupenų, kukurūzų ir kitų žaliavų. Dalis šių statybinių ir kūrybinių medžiagų jau šiandien yra prieinamos masinei gamybai ir prekybai, tuo tarpu kitos – bus prieinamos ateityje.
Videoturas:
[su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?v=ubq0pr4C8yQ”]
Žvilgsnis į ateitį
Ekspozicijos tikslas – dizainerius, statytojus ir gyventojus paskatinti susimąstyti apie ateitį. Pasvarstyti apie tai, kaip galėtų atrodyti ateities namai bei kaip juos statyti kuo draugiškesnius aplinkai, panaudojant puikiai pažįstamas, natūralias medžiagas.
Olandijoje gyvenanti ir daug metų dalyvaujanti dizaino savaitėje, projektus iš atsinaujinančių žaliavų kurianti lietuvė dizainerė Agnė Kučerenkaitė pasakoja, kad paroda orientuota į tvarumą ir pakartotinio panaudojimo (angl. Upcycling) metodu pagamintas medžiagas.
Dizainerė dalinasi, kad „Biobased Creations“ sukonstruotas namas buvo vienas įsimintiniausių visos parodos eksponatų: „Ši ekspozicija leido gyvai pamatyti, kaip gali būti panaudojamos aplinkai draugiškos medžiagos. Žmonės galėjo įeiti į pastato vidų, paliesti medžiagas, patirti, kokį jausmą jos sukelia. Taip pat buvo įrengtos medinės lentelės (etiketės), nurodžiusios, ar tai yra dabarties ar ateities gaminiai.“
Ekspozicijoje buvo pristatytas ir A. Kučerenkaitės sukurtas lininis kilimas, dažytas naudojant perdirbtus tekstilės dažus, pagamintus iš botaninių atliekų, kurias tiekia Lietuvoje įsikūrę ekologiški ūkiai. Kilimas buvo pakabintas ant iš supresuotos kanapių plokštės pagamintos sienos.
Dizainerė dalinasi, kad tarp įspūdingiausių statinio konstrukcijoje pristatytų kūrybinių medžiagų – faneros plokštė „Totomoxtle“, pagaminta iš meksikietiškų kukurūzų. Tai socialinio dizaino projektas, kuriuo siekiama atgaivinti nykstančias kukurūzų rūšis ir remti vietinį meksikiečių verslą.
Tuo tarpu olandų dizaineriai „Omlab“ pristatė ekologišką sieną iš vandens ir nuotekų atliekų. Sienos blokeliai atspausdinami 3D metodu. Dviaukščiame pastate taip pat buvo integruota ir „Aquatecture“ – fasado plokščių sistema, skirta vandens surinkimui.
Inovacijos sunkiai skinasi kelią į rinką
Pašnekovė pasakoja, kad nestandartiniais projektais iš aplinkai draugiškų medžiagų ypač domisi tokios valstybės kaip Olandija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Vokietija. Visgi, nepaisant susidomėjimo, rinka yra labai nauja. Dizaineriams sudėtinga rasti partnerius ir gamintojus, sunku pristatyti rinkai naujas medžiagas, kurioms keliami įvairūs reikalavimai, kyla iššūkių dėl jų teisinio reglamentavimo.
„Manau, kad ateityje dauguma verslų privalės tvariau žvelgti į pačias pakuotes, žaliavas, pertvarkyti savo verslą. Lietuvoje irgi yra architektūrinių estetinių medžiagų, kurios atgimsta ir kurias būtų galima plėtoti, pavyzdžiui, kanapių pluošto blokelius“, – teigia A. Kučerenkaitė.
Kokie projektai iš vietinių medžiagų (šiaudų, molio) Lietuvoje kuriami šiuo metu? Kaip šių medžiagų panaudojimą praktikoje mato šalies architektai? Skaitykite žurnalo „Statyba ir architektūra“ gruodžio mėn. numeryje.
