Šiame straipsnyje skaitykite:
- Kaip išsirinkti, koks fasado sprendimas tiks labiausiai?
- Net ir su įprastomis medžiagomis bei priemonėmis galima sukurti įdomius fasado sprendimus.
- Mitai bei patarimai, kokias statybines medžiagas pasirinkti pastato išorei.
- Tvarumo paieškos prasideda nuo pirmųjų projektavimo etapų.
Unikalūs pastatų apdailos sprendimai – nuo darbo su šluota iki tvarumo paieškų
Šiuolaikinė architektūra orientuojasi ne tik į funkcionalumą, bet ir į vizualinį patrauklumą, darną su aplinka. Naujos technologijos leidžia kurti inovatyvius fasadus, derinti skirtingas medžiagas, spalvas ar sprendimus, todėl vis dažniau pastato išorei ieškoma ne tik unikalių, netradicinių medžiagų, bet ir gamtai draugiškų sprendimų – sukurti išskirtinį fasadą, pasak specialistų, galima net su… paprasčiausia šluota.
Architektų studijos „Orange Architects“ architektė Julija Osipenko, SA.lt organizuotame vebinare „Pastato medžiagos ir apdaila“ pristatydama integralų bendrovės požiūrį į fasadų dizainą, teigė, kad įgyvendinant projektus ypač daug dėmesio skiriama tvarumui. „Jau prieš daugelį metų pradėjome kurti sistemą, gaires, kaip integruoti tvarumą į visus mūsų projektus. Fokusuojamės į žaliavas, kaip integruoti gamtą ir biologinę įvairovę, tačiau mūsų projektuose taip pat svarbu kurti socialinius ryšius, bendruomenę, prisidėti prie tvaraus ekonomikos kūrimo“, – pasakojo J. Osipenko.
Anot jos, tvarumo principus bandoma integruoti nuo pat pirmųjų projekto dienų – eskizų, dizaino kūrimo: „Įgyvendintus projektus visą laiką įvertiname, lyginame ir mokomės, o tai, ką išmokome, pritaikome naujuose projektuose“.
Architektūra nėra tik fasadas – skirtingi elementai kurią unikalų dizainą
„Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto docentas Donaldas Trainauskas pažymėjo, kad atskleisti pastato idėjai puikiai galima pasitelkti fasadą, kaip vieną architektūros elementų. „Žinoma, architektūra nėra tik fasadas. Tai – kompleksinis menas, susidedantis iš technologijos, urbanistikos, funkcijos, mastelio ir kitų elementų“, – pridūrė jis.
D. Trainauskas pateikė pavyzdžius iš viso pasaulio, kaip skirtingi dizaino elementai, medžiagos ir technologijos padeda perteikti pastato tapatybę bei sąveiką su aplinka:
- „Luvro“ pastatas Abu Dabyje (atidarytas 2017 m.) – architektai šį pastatą sukūrė kaip miestą-muziejų ant vandens, įkvėptą arabų Medinos ir tradicinių Artimųjų Rytų architektūros elementų.
- Olimpinis baseinas Pekine (atidarytas 2008 m.) – paremtas Kinijos kultūrai būdingu simbolizmu. Šalia esančio stadiono, pramintu „Paukščių lizdas“, suprojektuotas olimipinis baseinas, kurio pagrindinė idėja yra vandens kubas, o fasadas – tarsi burbulai, natūraliai susidarę muilo putose.
- Antverpeno miesto muziejus (atidarytas 2010 m.) – šio pastato fasado unikalumas yra tai, kad pastato aplinka, grindys, sienos, fasadai bei lubos yra pagamintos iš tos pačios medžiagos – rankomis pjauto raudono indiško smiltainio plokščių.
Ieškantiems išskirtinių sprendimų
Statybinių dangų gamybos įmonės UAB „DAW Lietuva“ („Caparol“) techninis vadovas Edvardas Labakojis įsitikinęs, kad net ir su įprastomis tradicinėmis medžiagomis galima sukurti įdomius fasado sprendimus.
Pavyzdžiui, užsienyje vis dažniau ant pastatų „žaidžiama“ su spalvomis – dažais nupiešiami įvairūs motyvai ant jau įrengtų fasadų. Tokie sprendimai ypač tinka mokykloms, vaikų darželiams. Kitas ypatingų pastangų nereikalaujantis sprendimas – horizontaliomis, vertikaliomis ar įstrižomis linijomis raižytas fasadas.
„Statybininkai labai mėgsta šį paprastą sprendimą, nes jam reikia tik tradiciškai naudojamo dekoratyvinio tinko bei plastikinio šepečio. Užtepę dekoratyvinį tinką ant fasado, jį suliniuojame tiesiog su šluota. Tokiu būdu fasadas atrodo nebe taip tradiciškai, kaip esame pripratę, turi savo veidą“, – kalbėjo E. Labakojis.
Rinkoje šiuo metu taip pat dažnai pasitelkiami šie sprendimai:
- Betono imitacija – jau kurį laiką pamėgta statytojų;
- Medžio imitacija – tinka tiek visam fasadui, tiek jo dalims;
- „Deimantais“ žėrintis fasadas (brillant) – norintiems prabangos.
Medžiagų įvairovė – kaip pasirinkti geriausią?
Aliuminio fasadai – vienas populiariausių sprendimų šiuolaikinėje architektūroje, ypač statant didesnius komercinius ar daugiabučių pastatus. Aliuminio sprendimus kuriančios įmonės „Reynaers Aluminium“ direktoriaus Lino Kėvelaičio teigimu, pagrindinis aliuminio išskirtinumas – tvarumas.
„Tai yra 100 proc. perdirbama ir ekologiška medžiaga. Tai unikalu, nes nukirtus medį, jis turi užaugti iš naujo, o aliuminį galima perdirbti ir jį vėl naudoti be kokybės praradimo, nes gamyba reikalauja tik 5 proc. priedų“, – kalbėjo jis.
Aliuminis pasižymi aukštomis izoliacijos savybėmis, ilgaamžiškumu, taip pat didelių apkrovų išlaikymu. Vis dėlto, nors ši medžiaga yra įprasta didesnėse statybų aikštelėse, dėl kitų medžiagų, pasak apšiltinimo sprendimų įmonės „BEWI Lithuania“ inžinierės-konstruktorės Ingridos Pažereckienės, dažnai tenka išgirsti stereotipinių vertinimų.
„Pavyzdžiui, vienas dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų, kad daugiasluoksnės plokštės tinka tik pramonės ir prekybos paskirties statiniams. Šios plokštės vis dažniau naudojamos ir administracinių, gyvenamųjų pastatų statyboje. Tokį sprendimą lemia jų energinis efektyvumas, greitas montavimas ir estetinės galimybės“, – pabrėžė ji.
Mitas nr. 2 – vėdinamiems fasadams šiltinti galima naudoti tik mineralinę vatą. Pasak I. Pažereckienės, tokiems fasadams galima naudoti ir mažai laidžią arba visai nelaidžią termoizoliacinę medžiagą, pavyzdžiui, uniPIR plokštę.
Mitas nr. 3 – PIR medžiaga netinkama šlapiems, tinkuojamiems fasadams. „Termoizoliacinės plokštės conPIR tinka sienoms, stogams ir grindims, nes dėl specialaus plokštės paviršiaus padengimo galima nevengti kontakto su betonu“, – pridūrė specialistė.
Fasadų montavimas – atsakinga dalis
UAB „Soudal“ technikos direktorius Gintaris Maslauskas fasadų montavimui rekomenduoja rinktis klijavimo būdą – už įprastus mechaninius tvirtinimo būdus jis gali būti pranašesnis dėl estetikos bei ilgaamžiškumo.
Anot jo, klijavimo technologija leidžia išvengti matomų varžtų ar kniedžių, todėl fasadas atrodo vientisesnis ir modernesnis. Be to, klijai užtikrina tolygų apkrovos pasiskirstymą, sumažina įtempimus ir prailgina fasado tarnavimo laiką.
„Šiuo metu architektams svarbiu veiksniu tampa ir estetika – varžtų galvutės lieka matomos ir po kurio laiko gali pradėti koroduoti bei atsirasti dėmės. Fasado plokščių tvirtinimas klijais – greitas ir paprastas procesas, užtikrinanti ekonomiškumą, geresnę garso izoliaciją. Kartu su šiltinimo sluoksniu priklijuotos fasado plokštės sudaro dvigubą išorinio triukšmo apsaugą“, – pasakojo G. Maslauskas.
Įmonės vadovo teigimu, klijavimas taip pat yra greitesnis, nes nereikalauja sudėtingų montavimo konstrukcijų: „Tai labai rimtas ir atsakingas procesas, kadangi viskas priklijuojama nenaudojant nei vienos mechaninės ar atraminės tvirtinimo priemonės. Klasikinis metodas tikrai sudėtingas, ypač klijuojant trapesnes medžiagas, tokias kaip akmuo, granitas“.
Straipsnis parengtas pagal 2025 m. vasario 21-ąją vykusį tiesiogiai internetu transliuotą vebinarą „Pastato medžiagos ir apdaila“. Vebinaro metu pranešimus skaitė „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto docentas Donaldas Trainauskas, „Orange Architects“ architektė Julija Osipenko, UAB „DAW Lietuva“ techninis vadovas Edvardas Labakojis, UAB „Reynaers Aluminium“ direktorius Linas Kėvelaitis, UAB „BEWI Lithuania“ inžinierė-konstruktorė Ingrida Pažereckienė, UAB „Soudal“ technikos direktorius Gintaris Maslauskas.
Kviečiame klausyti visą vebinarą bei išgirsti ekspertų atsakymus į dalyvių klausimus.
