Nepakankamai apšiltintų namų problema – šalčio skverbimasis per išorines sienas, dėl to vidaus paviršius stipriai atvėsta. Kitas šilumos praradimo būdas – šiluma išspinduliuojama per sienų atitvaras bei nesandarumus. Kaip rodo praktika, vienas iš esminių šilumos išsaugojimo pastate reikalavimų ir yra sandarumas. Todėl į visų konstrukcijų sandarumą taip pat reiktų atkreipti dėmesį.

Visų namo konstrukcijų besiribojančių su išore apšiltinimas – būtina sąlyga siekiant efektyvumo, tačiau svarbu ir teisingas šiltinimo būdas, kad pastato konstrukcijos leistų drėgmei pasišalinti iš atitvarų ir kartu namas būtų sandarus. Tam labiausiai pasitarnauja šiltinimas iš išorės. Be to, tinkamas mikroklimatas pasiekiamas tik vėdinant patalpas, o tam reikia įrengti vėdinimo sistemą su šilumogrąžos funkcija.

Šiltinant iš išorės, vidaus patalpų erdvė, kitaip nei šiltinant iš vidaus, lieka nepakitusi, o gyventojai darbų metu gali patalpose ir toliau gyventi pakankamai komfortiškai. Padengus namo sienas iš išorės termoizoliacine medžiaga, visas namas tarsi apvelkamas kailiniais, išvengiama šilumos tiltelių ties aukštų perdangomis, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Šiuo metu rinkoje dažniausiai naudojami du lauko sienų šiltinimo būdai, t.y. įrengiant vėdinamą arba tinkuojamą fasado sistemą su įvairiomis apdailos medžiagomis.

Sienų šiltinimo būdas – vėdinamas fasadas

Vėdinamas fasadas – tai sienų šiltinimo būdas, kai tarp apdailos ir apšiltinimo įrengiamas oro tarpas ir užtikrinamas laisvas oro judėjimas. Šis oro judėjimas pagerina atitvaros drėgminę būseną, nes susidaro palankios sąlygos oro judėjimui tarpsluoksnyje, todėl suintensyvėja ir drėgmės garavimas nuo medžiagų paviršių ar vidinių sluoksnių. Konstrukcijoje oro tarpas  būna 25–50 mm pločio, o cirkuliacija vyksta per sienos viršutinėje bei apatinėje dalyse paliktas vėdinimo angas. Šiltinant tokio tipo fasadus pirmiausia prie esamos sienos tvirtinami mediniai ar metaliniai karkaso elementai, o termoizoliacinės akmens vatos plokštės gali būti montuojamos vienu ar dviem sluoksniais.

Efektyviausios yra dvitankės akmens vatos plokštės (VENTIROCK SUPER arba VENTIROCK PLUS), kurios montuojamos vienu sluoksniu ir joms nebereikia papildomos vėjo izoliacijos. Jei numatoma šiltinti dviem sluoksniais, tai pagrindiniam šiltinimo sluoksniui parenkamos minkštos ar pusiau kietos akmens vatos plokštės (SUPERROCK ar SUPERROCK PREMIUM), o kitam sluoksniui reikia naudoti plonas (30 mm storio) vėjo izoliacines (VENTIROCK SUPER ar WPI PLUS) arba specialias difuzines plėveles (prieš termoizoliacijos) sluoksnį. Jei vėjo izoliacijai naudojamos difuzinės plėvelės, tai jas reikia patikimai priglusti prie termoizoliacinės medžiagos ir jos negali būti mechaniškai pažeistos.

Vėjo izoliacinės akmens vatos plokštės montuojamos taip, kad perdengtų minkštų ar pusiau kietų akmens vatos plokščių siūles. Akmens vatos plokštės turi pilnai užpildyti ertmę tarp karkaso elementų (todėl atstumas tarp karkaso elementų turi būti 1–2 proc. mažesnis nei pačios plokštės) ir patikimai priglusti tiek prie esamos sienos, tiek prie karkaso, kad izoliacijos storis būtų vienodas visame sluoksnyje. Termoizoliacines plokštes reikia pritvirtinti ir smeigėmis (vidutiniškai 2–4 vnt. į plokštę). Tvirtinimo smeigių forma ir ilgis priklauso nuo termoizoliacinio sluoksnio storio bei sienos būklės.

ROCKWOOL siūlo naudoti išskirtines sluoksniuotos struktūros dvitankes akmens vatos plokštes VENTIROCK SUPER arba VENTIROCK PLUS, susidedančias iš dviejų skirtingo tankio ir savybių sluoksnių, kurie bendroje sumoje apsaugo ir nuo aplinkos temperatūros ir nuo vėjo. Specialių priešvėjinių ar dvitankių akmens vatos plokščių naudojimas garantuoja optimalią atitvaros drėgminę būseną ir padeda išvengti kondensato susidarymo, nes tik joms būdingas geras laidumas vandens garams.

	Vienasluoksnė izoliacija (VENTIROCK PLUS) – dvitankės plokštės fasadams	Dvisluoksnė izoliacija, susidedanti iš minkštos plokštės (SUPERROCK) ir 30 mm storio vėjo izoliacinės plokštės (VENTIROCK SUPER)
Aprašymas	VENTIROCK PLUS plokštės naudojamos vienasluoksniam šilumos ir vėjo izoliacijos sluoksniui vėdinamųjų fasadinių sienų konstrukcijose įvairios paskirties pastatuose. Plokštės šilumos laidumo koeficientas 0,034 W/mK, tankis: kietesnio viršutinio sluoksnio ~ 90 kg/m3, o minkštesnio apatinio sluoksnio ~ 50 kg/m3	Akmens vatos plokštės SUPERROCK naudojamos karkasinėse konstrukcijose, kurių neveikia eksploatacinės apkrovos, šiluminei izoliacijai. Šilumos laidumo koeficientas 0,035 W/mK, vidutinis tankis ~ 38 kg/m3. Akmens vatos plokštės VENTIROCK SUPER naudojamos vėjo ir šilumos izoliacijos sluoksniui prieš pagrindinį šilumos izoliacijos sluoksnį iš minkštos (pusiau kietos) akmens vatos. 30 mm storio plokščių šilumos laidumo koeficientas 0,033 W/mK, o vidutinis tankis ~ 110 kg/m3.
Ypatumai	nesudėtinga konstrukcija; nereikia įrengti kelių sluoksnių; 15–20 proc. mažesnės darbo sąnaudos; reikia mažiau tvirtinimo smeigių; nereikalinga papildoma vėjo izoliacija (izoliacinė plėvelė).	persidengia skirtingų sluoksnių siūlės; galima naudoti skirtingus gaminius vėjo izoliacijos sluoksniui įrengti; didesnis skirtingų naudojamų medžiagų poreikis; sudėtinga konstrukcija (daug sluoksnių).

Sienų šiltinimo būdas – tinkuojamas fasadas

Tinkuojamas fasadas suprantamas, kai išorės apdailai naudojamas struktūrinis dekoratyvinio tinko sluoksnis, kuris betarpiškai įrengiamas ant termoizoliacinio sluoksnio iš polistireninio putplasčio arba mineralinės vatos. Kadangi visos naudojamos medžiagos kontaktuoja tarpusavyje – tai labai svarbus aspektas jų suderinamumas. Todėl visos tinkuojamų fasadų sistemos turi būti ištirtos ir statyboje gali būti naudojamos tik Europos techninį liudijimą (ETL) turinčios ir CE ženklu pažymėtos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos.

Visa sistema paprastai susideda iš klijų ir mechaninio tvirtinimo elementų, termoizoliacinės medžiagos, armuotojo sluoksnio, armuoto armavimo tinkleliu, baigiamojo išorinio apdailos tinko sluoksnio, kuris gali būti dažomas arba ne.

Išorės sienų šiltinimui įrengiant tinkuojamą fasadą naudojamiems akmens vatos gaminiams būdingas matmenų stabilumas (jos nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių), itin geras laidumas vandens garams, bet nedidelis vandens įmirkis, tačiau svarbiausia – jos yra nedegios. Akmens vata iš išorės apšiltinto ir nutinkuoto pastato sienos išdžius kur kas greičiau nei šiltinto kitomis polimerinėmis medžiagomis, todėl akmens vata apšiltinto namo mikroklimatas bus geresnis, nekalbant apie mažesnes sąskaitas šildymui.

Taipogi norisi paminėti ir geras technologines fasadinių akmens vatos plokščių savybes. Plokštėmis galima pataisyti šiltinamos sienos nelygumus, nereikia bijoti, kad tarp plokščių susidarys plyšiai, kaip kartais atsitinka su kitomis medžiagomis. Todėl tokios plokštės gali būti naudojamos įvairios paskirties pastatams šiltinti.

Plonasluoksniais tinkais tinkuojamiems fasadams šiltinti naudojamos akmens vatos fasadinės plokštės FRONTROCK SUPER, FRONTROCK PLUS arba FRONTROCK L su vertikaliai orientuotu pluoštu (plaušeliai yra statmeni šiltinamajam paviršiui). Fasadų paviršiams su kreivumo spinduliu šiltinti dėl lankstumo geriau tinka akmens vatos plokštės su vertikaliai orientuotu pluoštu.

Visada termoizoliacinės plokštės prie esamos sienos turi būti klijuojamos ir tvirtinamos smeigėmis, pradedant nuo cokolio ir kylant į viršų, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip +5°C. Ant fasadinių plokščių kraštų užtepama apie 70 mm pločio klijų juosta (visu plokštės perimetru), o plokštės viduryje dedami keli klijų masės taškai, kad klijais būtų ištepta ne mažiau kaip 45–50 % klijuojamo plokštės ploto.

Plokščių su vertikaliai orientuotu pluoštu paviršius turi būti visas padengtas klijais. Visos fasadinės plokštės tvirtinamos mechaniškai – smeigėmis, kurių skaičius nustatomas skaičiavimais (vidutiniškai 4–8 vnt. į 1 m²). Tepamų klijų ir smeigių turi būti tiek, kad būtų užtikrintas geras izoliacinės plokštės sukibimas su siena, todėl skaičiuojant tvirtinimą atsižvelgiama į pagrindą, ant kurio bus klijuojama, smeigės ištraukimo jėgą, izoliacinės plokštės storį, pastato aukštį bei statybos vietą.

Termoizoliacinės plokštės prie pagrindo turi priglusti, o tarpusavyje patikimai suspaustos, kad neliktų plyšių. Vertikalios siūlės tarp plokščių turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu. Užklijuotų ir pritvirtintų plokščių paviršius turi būti sausas, švarus ir lygus. ROCKWOOL gaminamos ir į rinką tiekiamos akmens vatos fasadinės plokštės dera su visomis  naudojamomis sertifikuotomis fasadų šiltinimo sistemomis.

Apibendrinant norisi pabrėžti, jog nesvarbu kokią sistemą pasirinksite – tačiau sienų šiltinimui naudojant ROCKWOOL akmens vatos gaminius būsite tikri dėl patikimos pastato gaisrinės saugos (akmens vata yra nedegi, turi aukščiausiąją (saugiausią) degumo klasę A1), aukšto energinio efektyvumo (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,033 W/mK), savybių išliekamumo laikui bėgant bei matmenų stabilumo. Be to, akmens vata yra laidi garams, t.y. ją apšiltintos sienos kvėpuoja, todėl pagerėja vidaus patalpų mikroklimatas.

PARTNERIO TURINYS