Šiuolaikiniai miestai yra sudėtingi organizmai, kuriuose susipina žmonių veiklos, aplinkos procesai, infrastruktūros tinklai ir ištekliais grindžiami sprendimai. Jau seniai ta Išvadospo akivaizdu, kad terminas „miestas“ apima kur kas daugiau nei tik urbanistinę struktūrą ar gyventojų tankį. Miestas – tai gyvas, pulsuojantis socialinis- ekologinis darinys, kuriame nuolat kintantys procesai reikalauja ne tik pažangių technologijų, bet ir naujo mąstymo būdo. Tvarus miestas šiandien suvokiamas kaip sistema, gebanti palaikyti pusiausvyrą tarp žmonių, ekonomikos ir aplinkos, o kartu išlikti atspari išoriniams bei vidiniams sukrėtimams.
Vis didėjant klimato kaitos poveikiui, intensyvėjant urbanizacijai ir senkant ištekliams, miestai tampa fronto linija, kurioje sprendžiamos svarbiausios XXI amžiaus problemos. Miestuose susiduria šilumos salų efektas, ekstremalūs orai, transporto perkrova, nuolatinis oro taršos didėjimas, socialiniai atskirties reiškiniai ir neefektyvus resursų naudojimas. Tokia situacija atskleidžia, kad tradiciniai planavimo metodai nebepajėgia valdyti šių iššūkių. Tam reikalingas sisteminis požiūris, kuriame technologijos jungiasi su humanistiniu mąstymu, o duomenys tampa pagrindiniu įrankiu racionaliam, ilgalaikiam miesto vystymui.
Išmanusis miestas kaip evoliucinis urbanistinio vystymosi etapas
Išmanusis miestas nėra vien sensorių, dirbtinio intelekto modelių ar skaitmeninių platformų rinkinys. Tai konceptualus pokytis, kuriame miestas suvokiamas kaip nuolat besimokanti sistema. Šios sistemos pagrindą sudaro duomenų valdymas, tarpusavyje sujungta infrastruktūra, inovacijų ekosistema ir gyventojų aktyvus dalyvavimas.
Išmaniojo miesto esmė – gebėjimas rinkti realaus laiko duomenis iš įvairių šaltinių, juos analizuoti ir remiantis jais priimti sprendimus, kurie iš karto matomi urbanistinėje aplinkoje. Tokiu būdu miestas tampa tarsi gyvas organizmas, reaguojantis į temperatūros pokyčius, transporto srautų intensyvėjimą, oro taršos padidėjimą ar gyventojų kelionės įpročius.
Svarbiausia tokios transformacijos dalimi tampa gyventojai, nes technologijos yra tik priemonė, o miesto sėkmė priklauso nuo žmonių įtraukimo ir gebėjimo bendradarbiauti. Išmanus miestas yra orientuotas į žmones ir jų gyvenimo kokybę – tik tuomet technologijos iš tiesų gali sustiprinti miesto atsparumą ir tvarumą.
Šaltinis: Sáenz de Tejada, C., Daher, C., Hidalgo, L., Netanyahu, S., Nieuwenhuijsen, M., & Braubach, M. (2024). Urban planning, design and management approaches to building urban resilience: a rapid review of the evidence
Urbanistinis atsparumas: nuo fizinės struktūros iki socialinių ryšių
Miestų atsparumas šiandien suprantamas daug plačiau nei gebėjimas atlaikyti fizines grėsmes. Atsparumas apima ekologinę, ekonominę, socialinę ir infrastruktūrinę dimensijas, kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios.
Aplinkosauginis atsparumas reiškia miesto gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių – tvarkytis su ekstremaliomis liūtimis, karščio bangomis, potvyniais, sausrų padariniais. Ekonominis atsparumas susijęs su diversifikuota, naujoms technologijoms ir žiedinės ekonomikos modeliams atvira miesto ekonomika, kurioje šokai (pavyzdžiui, energijos kainų kilimas) nesustabdo miesto funkcionavimo. Socialinis atsparumas reiškia gebėjimą kurti stiprias bendruomenes, kurios nebijo pokyčių ir geba solidarizuotis. Infrastruktūrinis atsparumas užtikrina, kad energetika, vandentiekis, susisiekimo sistemos ir skaitmeniniai tinklai galėtų veikti net ir ekstremalių situacijų metu.
Šias sritis jungia vienas esminis elementas – efektyvus duomenų naudojimas. Duomenimis grįsti sprendimai leidžia laiku prognozuoti rizikas ir priimti prevencines priemones. Pavyzdžiui, analizuojant energijos srautus galima identifikuoti neefektyviausius pastatus, stebint CO₂ emisijų žemėlapius – nustatyti didžiausios taršos zonas.
Tokie procesai miesto valdymą paverčia nuosekliu, pagrįstu, o svarbiausia – orientuotu į ilgalaikę miesto gerovę.
Duomenų galia: nuo IoT sensorių iki strateginių sprendimų
Išmanusis miestas remiasi ciklu, kuris prasideda nuo duomenų rinkimo ir baigiasi miesto sprendimų įgyvendinimu. Miestai, kuriuose veikia jutiklių tinklai, gali realiu laiku stebėti oro kokybę, triukšmo lygį, transporto intensyvumą, energijos suvartojimą. Šie duomenys, pridėjus dirbtinio intelekto analizę, tampa itin tiksliomis įžvalgomis, leidžiančiomis optimizuoti miesto sistemas.
Pavyzdžiui, išmaniosios šviesoforų sistemos leidžia automatiškai koreguoti žaliųjų ciklų trukmę pagal realius srautus, taip mažinant spūstis ir CO₂ emisijas. Išmaniosios pastatų valdymo sistemos gali sumažinti energijos vartojimą, o viešojo transporto analitika leidžia tiksliai planuoti maršrutus.
Svarbiausia, kad duomenų valdymo ciklas yra nenutrūkstamas: duomenys renkami, apdorojami, iš jų priimami sprendimai, o įgyvendinimas vėl generuoja naujus duomenis, kuriais galima toliau optimizuoti procesus. Taip miestas tampa mokymosi sistema, kurioje nuolatos tobulinamos tiek infrastruktūros, tiek paslaugos.
Svarbiausia, kad duomenų valdymo ciklas yra nenutrūkstamas: duomenys renkami, apdorojami, iš jų priimami sprendimai, o įgyvendinimas vėl generuoja naujus duomenis, kuriais galima toliau optimizuoti procesus. Taip miestas tampa mokymosi sistema, kurioje nuolatos tobulinamos tiek infrastruktūros, tiek paslaugos.
Gamta kaip įkvėpimas: ekosistemų logika miestų transformavime
Natūralios ekosistemos yra nepaprastai efektyvios: jos funkcionuoja cikliškai, o atliekų sąvoka jose neegzistuoja. Tai tampa esminiu principu, perkeliant gamtos logiką į urbanistines sistemas. Nukritę medžių lapai virsta dirvožemiu, kuris maitina naujus augalus; negyva mediena tampa buveine vabzdžiams, vėliau paukščiams, o šie dalyvauja platesniame ekologiniame cikle.
Ši gamtos logika panaudojama pramoninėje simbiozėje, kurios veikimo principas – vienos įmonės atliekos tampa kitos įmonės resursu. VMG grupės pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip medienos sektorius gali transformuoti savo technologinius ir logistinius procesus taip, kad šalutiniai produktai būtų pilnai panaudojami, o atliekos praktiškai nebeliktų. Tokie modeliai ne tik mažina atliekų kiekius ir energijos sąnaudas, bet ir stiprina regiono ekonomiką bei kuria aukštos pridėtinės vertės produktus.
Miestų kontekste pramoninė simbiozė tampa žiedinių miestų pagrindu. Jie remiasi medžiagų ir energijos srautų analitika, atsekamumu, dalijimosi ekonomika, mobilumo pertvarka ir decentralizuotomis sistemomis. Taip kuriamos urbanistinės struktūros, kuriose mažėja tarša, didėja atsparumas ir kuriasi naujos galimybės vietos gyventojams.
Mobilumo raida: nuo automobilių dominavimo prie žmogaus centriškumo
Mobilumas yra vienas svarbiausių miesto elementų, lemiančių tiek aplinkos kokybę, tiek gyventojų gerovę. Tradiciniai miestai ilgą laiką prioritetą teikė automobiliams, todėl infrastruktūra buvo formuojama pagal jų poreikius. Tačiau išmaniojo miesto logika transformuoja mobilumo sistemą: pirmiausia vertinamas pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas, viešojo transporto patogumas, o tik vėliau – automobilių judėjimas.
Miesto transporto hierarchijos transformacija numato, kad tvariausi judėjimo būdai turi būti lengviausiai prieinami. Viešasis transportas, dviračių takai, pėsčiųjų zonos, dalijimosi paslaugos, elektromobilumo infrastruktūra – visa tai formuoja gyvybingą, sveiką ir mažiau taršų miestą.
Šios sistemos papildomos išmaniosiomis transporto technologijomis, kurios leidžia efektyviai valdyti srautus ir užtikrinti, kad net ir sparčiai augant gyventojų skaičiui miestas išliktų funkcionalus.
Bendruomenių įtraukimas – svarbiausia išmanaus miesto dalis
Technologijos yra galingos tik tuomet, kai jos įgalina žmones. Todėl išmaniuose miestuose gyventojų įsitraukimas yra esminė sąlyga. Miestai turi skatinti nuolatinį dialogą tarp valdžios, verslo, akademinės bendruomenės ir gyventojų. Tai vyksta per konsultacijas, apklausas, atvirų duomenų platformas, bendruomenines iniciatyvas ir skaitmenines priemones, leidžiančias gyventojams pranešti apie problemas ar siūlyti idėjas.
Įtraukta bendruomenė lengviau priima pokyčius, aktyviau dalyvauja miesto kūrime, labiau pasitiki institucijomis ir prisideda prie ilgalaikio miesto atsparumo. Tokia partnerystė ypač svarbi įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su klimato kaitos švelninimu ir SBTi tikslų pasiekimu.
Koks yra atsparus ir išmanusis miestas?
Išmanusis miestas yra ilgalaikis procesas, kuriame technologijos dera su gamtos logika ir žmogaus poreikiais. Miestas, kuris geba reaguoti, prisitaikyti, mokytis ir įtraukti savo bendruomenę, tampa ne tik tvarus, bet ir atsparus. Tokiam miestui nepakanka vien infrastruktūros modernizavimo – būtina transformuoti mąstymą, planavimo kultūrą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Šiuolaikinės technologijos padeda miestams tapti jautresniems aplinkai, efektyviau valdyti išteklius, mažinti taršą ir kurti aukštesnės kokybės gyvenimo aplinką. Tačiau tik sinergija su žmonėmis ir gamtos principais gali užtikrinti tikrąją miesto sėkmę. Tai yra kelias į ateities miestus, kurie veikia kaip gyvi organizmai, gebantys susidoroti su iššūkiais ir kurti gerovę visoms kartoms.
Straipsnis parengtas remiantis KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės, prof. dr. Žanetos Stasiškienės paskaita „Išmanusis miestas kaip miestų atsparumo katalizatorius: nuo inovacijų iki tvaraus mobilumo“. Paskaita skaityta Architektūros kokybės vystymo asociacijos kartu su partneriu „Statyba ir architektūra” / sa.lt rengtame nuotolinių paskaitų cikle „Miestų atsparumas“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic”.
