Per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti nauja kultūros renginių erdvė – M. K. Čiurlionio koncertų centras. Objektui išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautinį rangos konkursą.

Unikalus architektūros kūrinys

Daugiau kaip 4 hektarų sklype Žemojoje Fredoje (H. ir O. Minkovskių g. 31) iškils beveik 14 tūkst. kv. m bendro ploto stiklu apgaubtas pastatas su 8 tūkst. kv. m požeminiu automobilių stovėjimo aikštele.

Statinys darniai įsilies į bendrą kairiojo Nemuno kranto reljefą ir harmoningai derės su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma, naujai atgijusios Nemuno salos landšaftu, rašoma savivaldybės pranešime.

Iš lauko skaidrus banguotas fasadas atkartos upės vandens atspindžius, o viduje būsiantiems lankytojams atsivers gyvas ikoniško Kauno senamiesčio peizažas ir Nemuno tėkmės įrėminta vaizdinga panorama. Greta jo įsiterps jaukus mažųjų laivų uostas.

Rangovą M. K. Čiurlionio koncertų centro statyboms tikimasi išrinkti šiais metais.

Erdvės ne vien koncertams

Pastate suplanuotos dvi salės. Pagrindinėje salėje tilps apie pusantro tūkstančio žiūrovų, ji bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei panašaus žanro natūralios akustikos pasirodymams.

Antroji daugiafunkcė erdvė su atsiveriančiu vaizdu į Nemuną turės iki 700 vietų. Ji bus skirta ne vien koncertams, bet ir konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams.

„Kauno koncertų centras tai pastatas-sala. Toks išskirtinis kultūros objektas turėtų tapti traukos tašku ir smarkiai aktyvinti pakrantę. Apskritai Žemąją Fredą matau kaip miesto centro teritoriją. Malonu ir džiugu, kad po tokio ilgo ir kompleksiško darbo projektas, panašu, bus įgyvendintas“, – sako vienas projekto autorių, architektas Rolandas Palekas.

Netoliese jau šį mėnesį prasideda naujo pėsčiųjų tilto statybos. Tai bus pirmoji jungtis tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos.

Laimėjo Lietuvos architektai

Kokia architektūrine išraiška pasižymės būsimasis M. K. Čiurlionio koncertų centras paaiškėjo dar 2017 metais, Kaunui surengus tarptautinį architektūrinį konkursą. Savo idėjas tąkart pateikė net 119 architektų komandų iš 36 valstybių. Vertinimas vyko užtikrinant maksimalų dalyvių anonimiškumą.

Architektūrinio konkurso nugalėtojais tapo jungtinė „Paleko archstudijos“ (R. Palekas, B. Puzonas, D. Uogintė, A. Palekienė, U. Morkūnaitė, K. Burbaitė, R. Samackaitė) ir įmonių grupės „Be Live“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda. Šis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato R. Paleko vadovaujamų architektų bei patyrusių generalinių projektuotojų tandemas suvienijo kūrybines architektų, inžinierių, hidrologų ir hidrotechnikų, akustikos ekspertų pajėgas.

„Architektų ir generalinio projektuotojo lygiagretus darbas yra populiarėjantis būdas kurti sudėtingus projektus. Mums tai leido suderinti unikalius kūrybinius ir techninius sprendimus. Pavyzdžiui, pastato, primenančio upe sklendžiantį laivą, idėjai įgyvendinti reikėjo sukurti nuo ledonešio apsaugančius hidrotechninius sprendimus.

Krantinės prieigos ir terasa taps vienu ryškesnių akcentų tarp visų architektūrinių sprendinių. Rezultatas – tvariai į Nemuno kraštovaizdį įsiliejantis įsimintinų formų ir jaukaus interjero pastatas, tampantis patrauklios krantinės dalimi“, – pasakoja „Be Live“ vadovas Darius Kvedaras.

2022 metų pabaigoje, Kaunui užbaigiant Europos kultūros sostinės metus, architektai pristatė visuomenei projektinius pasiūlymus. Per pastaruosius metus parengtas techninis projektas, atliktos ekspertinės procedūros, o šią savaitę oficialiai gautas ir statybą leidžiantis dokumentas.