Bene labiausiai laukiami vilniečių – taip turbūt būtų galima apibūdinti šiuo metu statomus du baseinus sostinėje. Vienas, kiek mažesnis, statomas Fabijoniškių gyvenamajame rajone. Kitas – senojo Lazdynų baseino vietoje.
Vilniaus vadovai neabejoja, kad šie projektai, juos įgyvendinus, turės didelę reikšmę miesto gyvenimui, tarsi atvers sostinės istorijos lapą. Modernūs baseinai, kurių vienas atitiks ir tarptautinius standartus, leis tobulėti ne tik sportininkams, bet ir turiningai praleisti laisvalaikį visiems plaukimo entuziastams. Vienas pagrindinių baseinų tikslų, atsižvelgus į skaudžią šių dienų nelaimių statistiką, didinti mokymosi plaukti prieinamumą, skatinti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą.
Lazdynų daugiafunkcis centras – būsima rajono dominantė
Išleidus Lazdynų baseino vandenį, prieš kelis mėnesius buvo duotas startas naujojo – daugiafunkcio sveikatinimo centro statyboms. Tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimus atitinkančiame daugiafunkciame sveikatinimo centre jau kitąmet pradės veikti vieni moderniausių Baltijos šalyse 25 ir 50 m plaukimo baseinai.
Organizuoti daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro projektavimo ir rangos konkursą, prižiūrėti statybas Vilniaus miesto savivaldybė patikėjo Vilniaus vystymo kompanijai. Ji turi ir pakankamai specialistų, ir didelę patirtį įgyvendinant įvairius projektus.
50 m baseinas bus skirtas plaukimui, 25 m – šuoliams į vandenį. Šuolininkams bus įrengtas specialus, vienintelis toks Rytų Europos šalyse, batutas. Reguliuojamas baseino gylis suteiks galimybę centre treniruotis ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visiems norintiems.
Plaukimo baseinus juos 1,2 tūkst. sėdimų vietų dydžio žiūrovų tribūnos, centre bus įrengti šiuolaikiški persirengimo kambariai, pagalbinės patalpos, modernūs dušai.
Naujo daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro laukia visi – tiek sporto profesionalai, tiek ilgus metus modernaus plaukimo baseino neturintys vilniečiai. Jame veiks ir baseinų kompleksas, ir treniruočių salės, sveikatinimo centrai, pirčių zonos. Pagrindinis būsimojo centro tikslas – kokybiškos sveikatinimo ir rekreacijos paslaugos.
Naujasis kompleksas statomas Lazdynų gyvenamajame rajone, sovietmečiu iškilusių daugiabučių kaimynystėje. Svarbu tai, kad Lazdynų rajono kraštovaizdis ir Erfurto gatvės pėsčiųjų alėja – saugomi paveldosaugininkų, taigi, projektuotojai didelį dėmesį skyrė tam, kad naujasis sveikatinimo centras darniai įsilietų į gyvenamojo rajono kraštovaizdį.
Visgi architektai apsisprendė sukurti išskirtinės architektūros, o ne įprastą, nuobodų stačiakampį pastatą, kurio dominante taps plastiškas pastato stogas. Beje, pratęsdami natūralų šlaito reljefą dalį, pastatą architektai įkomponavo į šlaitą.
Projektuojant pastatą ypač daug dėmesio skirta A energinio naudingumo klasei pasiekti. Energiją šiame pastate taupys siurbliai ir ventiliatoriai su dažnio kontrole, vandentiekio čiaupai su judesio davikliais, bus įdiegtos priemonės dušų vandens šilumos energijai pakartotinai panaudoti. Dieną šviesa į patalpą pateks specialiais sijose įrengtais šviesos tuneliais.
Šiuo metu, tvirtino Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas Vytautas Zymantas, jau nugriautas senasis baseinos pastatas ir vyksta pamatų įrengimo darbai.
Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centro projektas – bendras lietuvių architektų kartu su kolegų iš Olandijos darbas (projektavo bendrovės „Infes“, „Slangen+Koenis International B.V.“, „Cloud Architektai“, „Sweco Lietuva“).
Bendra projekto vertė – 21,8 mln. eurų. Iš jų – 11,6 mln. eurų yra ES ir valstybės biudžeto, 1,2 mln. eurų – savivaldybės ir likusi suma – 9 mln. eurų – valstybės investicijų programos lėšos.
Fabijoniškių baseinas: santūru, bet modernu
Kone trisdešimtmetį šiuolaikiško plaukimo baseino laukusiems vilniečiams sostinės savivaldybės šįmet įžiebė permainų viltį – baseino Fabijoniškėse statybos jau gerokai pasistūmėjusios į priekį.
S. Nėries gatvėje statomas baseinas nepretenduoja į tarptautinius standartus, jo plaukimo takelių ilgis bus 25 metrai. Tačiau architektūrinių ambicijų šiam baseinui tikrai netrūksta. Architektai šiame projekte pasiryžo įrodyti, kad santūrus betoninis pastato kevalas – tinkamiausias sprendimas išreikšti pastato monumentalumą, demokratiškumą ir sykiu suteikti laisvo prieinamumo įspūdį. Dalis pastato fasado atiduota stiklui.
Daugiabučių gyvenamųjų namų apsuptyje kylantis dviaukštis santūraus dizaino, lakoniškas, nedidelio mastelio, su aplinka kontrastuojantis betoninis pastatas ateityje taps ir plaukimo mėgėjų, ir profesionalų baze. 8 takelių, 25 m ilgio plaukimo baseino zonoje numatyta įrengti 100 vietų žiūrovų tribūną. Taip pat pirmame aukšte bus persirengimo erdvės. Pirmame pastato aukšte suplanuota pirčių zona, treniruoklių salė. Profesionalai teigiamai įvertino baseino funkcionalumą ir pastato turinį: jų teigimu, čia numatyta viskas, ko reikia plaukimo sportui ir vaikų, jaunimo užimtumui.
Projekto valdytojo funkcijos šiame projekte patikėtos savivaldybės įmonei Vilniaus vystymo kompanijai, kuri organizavo projekto rengimo, o šiuo metu ir statybos organizavimo bei priežiūros darbus.
Anot Vilniaus vystymo kompanijos Statybos valdymo skyriaus projektų vadovo Viliaus Makausko, šiuo metu vyksta pastato karkaso įrengimo darbai. Ir nors statybos darbų grafikus netrukus gali pakoreguoti žiemiški orai, pašnekovas patvirtino, jog dedamos visos pastangos, kad viskas būtų užbaigta laiku – kitų metų kovą. Vietiniai gyventojai, V. Makausko žodžiais, laukia naujojo baseino ir pakančiai stebi po jų langais važinėjančią sunkiąją techniką.
Architektų parinktos surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – racionalus sprendimas didesnės apimties objektuose, sykiu tokia statyba spartesnė. Taigi, dviaukštė pastato dalis gana sparčiai stiebiasi į viršų. Baseino dalies konstrukcijoms naudojamas monolitinis betonas – šie darbai imlesni laikui, tad vyksta lėčiau.
Fabijoniškių baseinas atitiks A energinio naudingumo klasę. Pastato grindims, rūsio sienoms ir perdangai apšiltinti naudojamas polistireninis putplastis, sieninės gelžbetonio plokštės šiltinamos poliuretano putomis.
Negalią turintiems žmonėms bus įrengti liftai, pandusai, persirengimo erdvės. Į baseiną atvykusiems lankytojams – antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Fabijoniškių baseino projekto vadovė – Inga Baranovska (Projektų rengimo centras), statinio architektas – Jokūbas Fišeris („Tiksli forma“). Projekto vertė – daugiau kaip 3 mln. eurų.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]Tikslas – diegti inovatyvius sprendimus
UAB Vilniaus vystymo kompaniją galima laikyti vienu didžiausių projektų vystytojų Vilniuje. Tarp jos įgyvendinamų projektų yra išskirtinių ir turinčių didelę svarbą miestiečiams: Balsių mokykla, Santariškių vaikų lopšelis-darželis. Šiuo metu statomi du vilniečių labai laukiami plaukimo baseinai. Įmonė per metus valdo daugiau kaip 100 statybos, rekonstrukcijos, remonto projektų. Įmonės vadovas Arūnas Zabulėnas teigia, kad šiandieninis gyvenimo ritmas tiesiog verčia ieškoti naujovių, inovatyvių sprendimų, kurie būtini ir Vilniaus vystymo kompanijai.
Diskutuojant su privačiais nekilnojamojo turto plėtotojais, šie išsako nuomonę, kad iš tiesų savivaldybės ir jai priklausančios įmonės turėtų būti pagrindiniai nekilnojamojo turto vystytojai, planuoti teritorijas ir įgyvendinti svarbius projektus. Ar sutiktumėte su tuo, ar jaučiatės vienu pagrindinių projektų plėtotojų mieste?
UAB Vilniaus vystymo kompanija yra unikali – tai vienintelė įmonė Lietuvoje, kurioje yra centralizuotos visos reikalingos kompetencijos visuomeniniams projektams vystyti. Vilniaus vystymo kompanijos užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau faktinis užsakovų sąrašas yra kur kas platesnis: darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos, kitos įstaigos ir organizacijos, vykdančios veiklą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiuose pastatuose. Stengiamės komunikuoti ir su mokyklų bendruomenėmis, kurios taip pat aktyviai išsako savo lūkesčius. Dirbame su visomis šiomis suinteresuotomis šalimis nuo projekto idėjos iki rakto: teikiame rekomendacijas dėl reikalingų atlikti projektavimo, statybos darbų, jų apimčių, vykdome viešuosius pirkimus, atliekame projektavimo ir statybos darbų vykdymo priežiūrą, koordinuojame investicinių projektų ir paraiškų finansavimui gauti rengimą, teikiame reikalingą pagalbą įstaigoms, paaiškėjus atliktų statybos darbų defektams.
Pabandykime įsivaizduoti, kaip visi šie procesai būtų įgyvendinami, jei juos organizuotų pats darželis ar netgi Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus vystymo kompanija užtikrina vykstančių procesų nuoseklumą, kokybę, greitį ir operatyvumą, reaguojant ir spendžiant nenumatytus iššūkius, kurių statybų procese niekada netrūksta.
Iš pastaruoju metu įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų galima spręsti, kad jie plėtoti nesivadovaujant mažiausios kainos kriterijumi, bet žvelgiant į perspektyvą, ilgaamžiškumą? Ar tokia yra kompanijos strategija, ar ji nesikeis?
Mažiausios kainos kriterijus vertinant pateiktus pasiūlymus yra pakankamas tuo atveju, kai perkančiajai organizacijai yra aiškiai žinoma, kokie sprendiniai jai yra reikalingi. Pavyzdžiui, kai perkami tipinio švietimo ir ugdymo įstaigos pastato rekonstrukcijos ar remonto darbai ir sukaupta didelė patirtis apie labiausiai pasiteisinusius sprendinius. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus palankus tai atvejais, kai norima modernesnių, išskirtinių techninių sprendimų ir yra galimybė tam skirti daugiau lėšų. Visgi ir šiais atvejais pasiūlymo kaina išlieka pagrindiniu kriterijumi, į kurį atsižvelgiama, – paprastai kaina sudaro ne mažiau 70 proc. „svorio“. Taigi, Vilniaus vystymo kompanija ir toliau ieškos geriausios kainos ir kokybės pusiausvyros.
Ar sutiktumėte su nuomone, kad municipaliniai projektai turi būti pavyzdiniai visapusiškai: ir energinio naudingumo, inovacijų, architektūros požiūriu, nes jie turėtų užduoti toną stengtis ir privatiems vystytojams? Ar laikotės tokios koncepcijos?
Privatūs vystytojai paklūsta pasiūlymų gausos sulaukiančių rinkos dalyvių reikalavimams, todėl yra priversti pasiūlyti netradicinius sprendimus ar išskirtinį funkcionalumą už tai galintiems sumokėti investuotojams ar vartotojams. Vilniaus vystymo kompanija ir Vilniaus miesto savivaldybė, turėdamos ribotus finansinius išteklius, stengiasi juos panaudoti taip, kad rezultatus pajustų kuo daugiau miesto gyventojų. Mūsų pagrindinis tikslas yra užtikrinti aukščiausios kokybės reikiamą funkcionalumą, taigi, šia prasme viešajame sektoriuje nesame išskirtiniai.
Nustatyti tinkamiausi techniniai sprendimai turi būti įgyvendinti kokybiškai ir nustatytu laiku. Patogumų gausa ar pertekliniai reikalavimai – tai jau prabanga. Nederėtų galvoti, kad prabangos dalykai neturi kokybės problemų. Tačiau kas vakar buvo prabanga, šiandien gali būti norma. Taigi, atsakant į jūsų klausimą, municipaliniai projektai gali būti vertinami kaip pavyzdiniai lėšų panaudojimo racionalumo prasme.
Kokius artimiausiu metu planuojamus įgyvendinti projektus išskirtumėte, kuo jie yra svarbūs?
Visi projektai yra vienaip ar kitaip reikšmingi: niekuo neypatingas, nedidelės vertės darželio patalpų remonto projektas gali reikšmingai pagerinti ugdymo aplinką vaikams ir padidinti švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojų pasitenkinimą darbu. Miesto veidą neabejotinai keis ir jo patrauklumą miesto gyventojams ir svečiams padidins dviejų naujų baseinų statyba, Vilniaus istorinių Rasų kapinių sutvarkymas, kultūrinį ir istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas, Neries krantinių modernizavimas, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams šiaurinėje teritorijoje, Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračių trasomis, Vilnios pakrančių sutvarkymas pietinėje tikslinėje teritorijoje.
Ar laukia artimiausiu metu kompanijos veikloje kokių kokybinių pokyčių, naujovių, kas lemtų didesnį inovatyvumą?
Vilniaus vystymo kompanija valdo daugiau nei 100 statybos, rekonstrukcijos, remonto projektų per metus. Siekdami juos valdyti kokybiškiau, greičiau ir efektyviau, privalome domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir naudingiausias priemones diegti savo veikloje. Šiuo metu ypatingą dėmesį skiriame informacijos skaitmeninimui, centralizavimui ir šios susistemintos informacijos valdymui. Turimos informacijos aktualumas ir tikslumas minimizuoja klaidų tikimybę, pašalina veiklų dubliavimo problemas, leidžia aiškiau matyti, ar projekto eiga atitinka suplanuotus lūkesčius.
Vilniaus vystymo kompanija kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo metu tobulina projektų valdymo platformą ir joje sistemina duomenis apie projektus bei jų vykdymo eigą. Tai pirmasis paslaugų skaitmenizavimo etapas. Informacija apie projektus, administruojamos veiklos, etapai, užduotys ir darbai per autorizuotą nuotolinę prieigą gali būti pasiekiami ir pildomi iš bet kur. Programinės aplinkos funkcionalumas leidžia susieti techninę informaciją ar sukurti nuorodas į techninės informacijos duomenų bazes ir taip įgyvendinti ne tik strateginį projektų valdymą, bet ir centralizuoti projektų skaitmeninės informacijos valdymą.
Projektų informacijos skaitmenizavimas, ypač rangos etapu, informacijos paruošimas eksploatacijai išlaikant centralizuotą duomenų bazės valdymą su tiesiogine 3D modelių sąsaja – tai šios dienos įmonės iššūkiai.
Analizuojame galimus skaitmenizavimo scenarijus, jų naudą trumpojoje ir ilgojoje perspektyvoje. Aišku tai, kad jau šiandien investuojant į specialistų kompetencijos auginimą pastatų informacinio modeliavimo ir projektų valdymo srityse, artimiausioje ateityje bus sukurta pridėtinė vertė tiek vykdant viešuosius pirkimus, tiek kontroliuojant teikiamų paslaugų kokybę projektavimo ir rangos etapuose. Nuosekliai būtų pereita prie centralizuotos savivaldybės pastatų techninės priežiūros ir informacijos apie pastatus analizės.
[/su_note]Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 5.
