Virtuali erdvė ir spartus jos technologinis tobulėjimas koreguoja daugelį gyvenimo įpročių ir verslo procesų. Internetu žmonės perka vis daugiau, tad fizinės parduotuvės ir klientų aptarnavimo centrai susiduria su naujais iššūkiais. Nors fizinių parduotuvių skaičius dėl tokių tendencijų visame pasaulyje mažėja, tačiau visiškai jų atsisakyti greičiausiai nepavyks. Neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 58 proc. pirkėjų prieš įsigydami daiktą nori jį pamatyti, o 53 proc. – paliesti.

Parduotuvės virsta parodomis (angl. showroom)

Atsižvelgiant į tai, jog pirkėjai vis dažniau perka internetu, fizinės parduotuvės įgauna naujų funkcijų. Jos tampa ne tik vieta, kur galima įsigyti prekę ar paslaugą, bet ir labai svarbiu prekės ženklo įvaizdžio elementu – terpe rinkodaros sprendimams, kurie turi lemiamos reikšmės, kaip po apsilankymo parduotuvėje toliau elgsis potencialus pirkėjas. Parduotuvių erdvės naudojamos efektingiems produktų pristatymams, jų apžvalgai, pirkėjams suteikiama galimybė ne tik apžiūrėti norimą įsigyti daiktą, bet ir jį realiai išbandyti, išsamiai susipažinti su visomis funkcijomis ir galimybėmis. Parduotuvė tampa bendravimo, realių konsultacijų ir patarimų vieta – viso to vartotojas negali (arba kol kas negali) gauti internetu.

Studijos „Noarchitects“ architektė Ulė Grinevičiūtė atkreipia dėmesį, kad vienas iš esminių skirtumų tarp įprastos ir naujos kartos – parodomosios – parduotuvės yra ribų panaikinimas. „Pirmas žingsnis per slenkstį yra lemiamas, todėl parduotuvės interjere neturi būtų jokių užuominų apie vaidmenų (kas čia perka, o kas parduoda) pasiskirstymą. Judėjimui erdvėje turi būti palikta absoliuti laisvė – jokių užtvėrimų, vartelių ar panašių ribas brėžiančių elementų. Tai padeda pelnyti pirkėjų pasitikėjimą ir lengviau pereiti į kitą pardavimo proceso etapą“, – pasakoja U. Grinevičiūtė.

Moderniose parduotuvėse nyksta prekystaliai, darbo vietų pasidalijimas – visa erdvė veikia kaip vienas organizmas, kuriame pirkėjas ir pardavėjas tampa partneriais. Potencialaus pirkėjo nusiteikimą lemia ir ekspozicijos aukštis – nesinori apžiūrėti, o juo labiau įsigyti, daikto, prie kurio reikia pasistiebti ar kitaip nepatogiai jo siekti. Interjero architektė atkreipia dėmesį į medžiagiškumą – reikėtų vengti sudėtingos priežiūros reikalaujančių medžiagų, kurios puikiai atrodo tik pirmuosius mėnesius.

Interakcijos. Siūlyti viską, tik ne „truputį palaukti“

Moderniose parduotuvėse nebeužtenka tik eksponuoti produktus – ekspozicija privalo būti interaktyvi, patraukli, kviečianti. Su kiekvienu produktu pirkėjas turi gauti galimybę susipažinti asmeniškai, gauti asmeninę patirtį. Čia ir yra didžiausias fizinės parduotuvės privalumas prieš internetinę – tokios patirties internetu suteikti neįmanoma, todėl šis privalumas turi būti efektyviai įgalintas.

Architektų studijoje „Noarchitects“ dizaino projektams vadovaujanti U. Grinevičiūtė įsitikinusi – estetinė išraiška niekada neatpirks prasto funkcionalumo. Ši taisyklė galioja tiek privatiems, tiek verslo interjerams. „Naujos kartos parduotuvė ar klientų aptarnavimo centras gali būti labai gražūs, bet jeigu lankytojui teks stovėti ilgoje eilėje, jis to grožio tikrai nepastebės“, – sako architektė.

Todėl pirmiausia erdvės funkcijas reikia išdėstyti taip, kad kiekvieno apsilankymo procese liktų kuo mažiau vietos laukimui, o jeigu laukti vis tik tenka – lankytojui ši patirtis turi būti kuo sklandžiau amortizuota: pasiūloma apžiūrėti ekspoziciją, patariama atlikti kitus elektroniniu būdu pasiekiamus procesus, pakviečiama išgerti kavos ir pan. Laukimo laiką sutrumpinti padeda kruopštus lankytojo kelionės po parduotuvę suplanavimas – kur jį pasitinka parduotuvės darbuotojai, kur toliau nukreipia, kaip išdėstytos parduotuvės erdvės, kaip suprojektuotos judėjimo po parduotuvę trajektorijos.

Interjeras turi tapti transformuojamas – tai leidžia lengviau atsinaujinti

U. Grinevičiūtė pastebi, kad Lietuvos parduotuvėse interjero pokyčiai pradeda matytis, tačiau jie dažnai konservatyvūs, atsargūs. Nuo ryškesnių pokyčių neretai sulaiko nuostata, kad investicijos į interjero pokyčius greičiau pasensta nei atsiperka – juk tendencijos keičiasi labai greitai, todėl drąsių inovacijų imtis labai rizikinga.

„Geras interjeras gali tarnauti ir 5, ir 10 metų. Pavyzdžiui, moduliniai baldai ir kiti interjero elementai leidžia erdves lengvai transformuoti ir papildyti reaguojant į konkrečius poreikius. Protingi interjero sprendimai net ir pakankamai radikalius pokyčius leidžia įgyvendinti paprastai ir dažnai. Tai ypač aktualu dažnai asortimentą pildančioms ir keičiančioms parduotuvėms. Šiuo metu kaip tik įgyvendiname naują „Tele2“ klientų aptarnavimo salonų koncepciją, kurioje pagrindinis iššūkis ir buvo funkcionalaus bei mobilaus interjero sukūrimas“, – sako U. Grinevičiūtė.