- Naujienos iš parodų – kokių interjero sprendimų laukti ateityje?
- Kaip įkomponuoti technologijas į šiuolaikinę architektūrą?
- Kodėl vis dar susiduriama su naujovių baime?
Išmaniosios ir tvarumą skatinančios technologijos pradeda diktuoti madas ir interjero dizaino sprendimuose – ar tai būtų apšvietimo reguliavimas telefonu, ar vonios kambario virsmas į atpalaiduojančią SPA zoną. Vis dėlto architektai kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad technologijos namų interjerui iš tiesų kurtų pridėtinę vertę, o netaptų tik dar vienu papildomu funkcijų sluoksniu.
Vilniaus kolegijos Dizaino fakulteto dėstytojas Jonas Malinauskas šiemet apsilankė tarptautinėje dizaino ir baldų parodoje Italijoje „Salone del Mobile Milano 2025“, kurioje susibūrė dalyviai iš 37 šalių ir pristatė naujausias interjero dizaino tendencijas.
Pasak J. Malinausko, šiemet tvarumas parodoje užėmė svarbiausią dalį, o tai parodo, kuria kryptimi juda interjero dizaino sprendimai: „Palaipsniui tai virsta privalomuoju kokybės standartu. Keičiasi tiek gamintojų, tiek vartotojų požiūris, nors kol kas tvari estetika dar ne visuomet priimtina.“
Parodoje daug dėmesio sulaukė minkštųjų baldų dalių gamyba iš perdirbtų polietileno butelių, nors, pripažįsta jis, taip vadinamo „greenwashing“ dizaino srityje taip pat gali būti – rinkodara čia vaidina didelį vaidmenį.
Ar tvarumo tendencijos ateina ir į Lietuvos interjero dizaino madas? J. Malinausko teigimu, jos pas mus dažniau pritaikomos aukštesnės klasės balduose ir interjero detalėse.
„Galbūt mes patys savyje surasime motyvacijos naudoti perdirbtus, suremontuotus baldus. Matome tendenciją, kai didėja susidomėjimas vėlyvojo sovietmečio periodo baldais. Tai ne nostalgijos pojūtis, o tvarumo pusė – pripažįstame, kad jei baldai yra tinkami eksploatuoti, mes juos galime atnaujinti“, – teigia dėstytojas.
Technologijos – architektūrinės logikos dalis
Interjero architektė Gerda Jasilionytė pastebi, kad geras interjero dizainas pasireiškia ne tik išvaizda ar tvarumu, bet ir šiuolaikinėmis išmaniosiomis funkcijomis, kurios pastarąsias savybes gali papildyti: „Kalbėdami apie technologijas interjere, turime atsakyti, ar mes galvojame apie interjerą, kuris gyvena kartu su žmogumi, ar tiesiog įdedame dar vieną sluoksnį papildomų funkcijų.“
Anot jos, per pastarąjį dešimtmetį išmanieji sprendimai tapo norma – nuo apšvietimo scenarijų, šildymo valdymo per telefoną iki balso asistentų ir energijos vartojimo stebėsenos.
„Architektams ir interjero dizaineriams tenka atsakomybė ne tiesiog įgyvendinti kliento norą dėl išmaniojo namo, bet iškelti klausimą, kam šis sprendimas yra reikalingas ir kaip jis tarnauja – išmanusis apšvietimas ar oro ventiliacija be aiškios funkcijos yra tik papildomas energijos šaltinis, o ne sprendimas“, – sako G. Jasilionytė.
Kaip vieną tinkamo technologijų panaudojimo interjere pavyzdį ji pateikia išmaniąsias žaliuzės, valdomas temperatūros ir šviesos jutikliais. Tokiu būdu, anot jos, ne tik užtikrinamas komfortas gyventojui, bet ir pastato energinis efektyvumas.
„Sistema taip tampa architektūrinės logikos dalimi, o ne tik dekoratyviu priedu. Panašiai reikėtų elgtis ir su garsinėmis sistemomis, apšvietimu. Viskas, kas reaguoja į žmogų, turėtų būti integruota labai jautriai“, – pabrėžia interjero architektė.
Interjere stengiasi paslėpti net smulkias detales
Skirtingą interjerą ar patalpos atmosferą galima išgauti ir įvairiais apšvietimo sprendimais, pasakoja „JUNG Vilnius“ techninio skyriaus vadovas Artūras Kriukovas.
„Jei turime dalį, kuri leidžia valdyti apšvietimą ir palaiko šviesos temperatūros keitimą, tai pačiai patalpai galima suteikti skirtingas nuotaikas. Šalta šviesa stimuliuoja, o šilta šviesa padeda vakare nusiraminti ir pasiruošti miegui. Tai komfortas ir gyvenimo kokybė, pasiekiama nematoma technologija“, – teigia jis.
Vis dėlto standartinis tokio apšvietimo valdymas reikštų daugybę jungiklių ant sienos, kurie interjerui neatneštų jokios naudos. Kad būtų to išvengta, rinkoje yra sprendimai, kurie leidžia vienu jungikliu valdyti keletą apšvietimo scenarijų. Tai ypač pravartu šiuolaikiniuose namuose, kur yra daug taškinio apšvietimo šaltinių, pavyzdžiui, atskiras apšvietimas lentynoms ar net luboms.
„Dažniausiai norimi apšvietimo šaltiniai surišami į vieną grupę, vadinamą scena. Keturi scenarijai puikiai telpa į vienviečio rėmelio jungiklio dvigubą klavišą. Atrodo elegantiškai, minimalistiškai, tačiau išlieka pilnas funkcionalumas“, – sako A. Kriukovas.
Kitas kasdienis elementas, be kurio neapsieina šiuolaikiniai namai – rekuperatoriai. Nors visa vėdinimo sistema būna „paslėpta“, interjere galima pastebėti vieną detalę – difuzorius.
„Stengiamės juos padaryti ne tik techniškai kokybiškus, bet ir puikiai pritaikomus interjere, kad būtų kuo mažiau matomi. Vienas naujausių produktų – linijiniai difuzoriai. Jei kitiems difuzoriams reikia daugiau vietos sumontavimui, šiam užtenka tik 12 cm vietos lubose ar sienose“, – teigia „Ergovent“ pardavimų vadovas Ainis Alekna.
Anot jo, rinkoje galima įsigyti ir paprastų išlindusių difuzorių ar dūmų daviklių, tačiau reikėtų įvertinti, ar jie nesugadins patalpų interjero.
„Tikslas buvo sukurti nematomą difuzorių, kad pavyktų išgauti minimalistinį dizainą, o specialistai galėtų juos paslėpti, suteikiant galimybę priderinti papildomus plyšius prie šviestuvų ar nudažyti ta pačia spalva“, – priduria jis.
Inovacijos žengia ir į vonios kambarius
Vonios kambario įrangos gamybos bendrovė LAUFEN Vokietijoje vykusioje parodoje ISH 2025 pristatė vonios interjero aktualijas bei naujausius sprendimus. Pasak įmonės atstovo Nerijaus Bakšio, parodoje bendrovė atskyrė temines erdves, kurios parodo, kas yra svarbu projektuojant ateities vonios kambarį:
- Vanduo;
- Tvarumas;
- Technologijos,
- Modulumas;
- Nuotaika;
- Medžiagiškumas.
Bene daugiausia dėmesio sulaukė eksponatai, susiję su technologijomis. Vienas jų – iš pusiau peršviečiamos medžiagos pagaminta „VAL Luminex“ vonia, kurios dugne integruotas LED ekranas. Jame nuotolinio valdymo pulteliu galima aktyvuoti įvairius animuotus efektus, keisti spalvas, jų ryškumą.
Kitas ateities vonios kambario akcentas – laisvai konfigūruojama modulinė dušo erdvė su įvairiomis dušo, masažo, šviesos terapijos funkcijomis.
„Jos visos valdomos integruotu ekranu duše. Tai pavyzdys, kaip šiuolaikinės technologijos gali pagerinti vartotojų komfortą vonios kambaryje. Vakare duše galima paleisti atpalaiduojančią programą, o visą darbą atlieka vanduo, masažai, spalvos ir muzika“, – priduria N. Bakšys.
Susiduria su naujų sprendimų baime
DYSON B2B produktų vystymo vadovas Andrius Andrušaitis vertina, kad pagrindinės vonios patalpų problemos – pasenę ir neefektyvūs sprendimai, ypač kai kuriuose didžiuosiuose prekybos centruose. Ten vis dar sutinkami seni maišytuvai ar muilo dozatoriai, veikiantys nuo paspaudimo: „Lietimas yra pavojus kažkuo užsikrėsti, platinti virusus, bakterijas.“
Vis dėlto atnaujinti pasenusią įrangą skubama ne visuomet, kartais tam kelią užkerta naujų technologinių baimė. Ypač kai tvarūs sprendimai dažniausiai būna kiek brangesni už tradicinius, nors laikui bėgant ir atsiperka per sutaupymus vandeniui ar muilui.
„Sutikau nemažai klientų, kurie bijo inovacijų, ypač jei produktas ar sprendimas dar nenaudojamas rinkoje. Klientai mėgsta nukopijuoti senesnius sprendimus, kurie jau veikia, ir įdėti į kitus projektus, neva tai yra kažkoks standartas“, – pasakoja A. Andrušaitis.
Jo teigimu, lygiai taip pat sprendimams įtaką daryti gali baimė keisti vartotojų įpročius, pavyzdžiui, prekybos centruose, kur nenorima prarasti klientų lojalumo.
„Vienas pavyzdžių buvo Klaipėdos „Akropolis“, kur sumontavome „Wash + Dry“ įrenginius. Pereinamasis laikotarpis tikrai užtruko, girdėjome daug įdomių atsiliepimų iš vartotojų, bet prekybos centrui prisilaikius ganėtinai griežtos nuomonės ir įsipareigojimų tvarumui, klientai priprato, naudojasi ir džiaugiasi švariomis patalpomis“, – priduria įmonės atstovas.
Straipsnis parengtas pagal 2025 m. birželio 6-ąją vykusį tiesiogiai internetu transliuotą vebinarą „Technologijos moderniame interjere“. Vebinaro metu pranešimus skaitė Vilniaus kolegijos dėstytojas Jonas Malinauskas, interjero architektė Gerda Jasilionytė, LAUFEN Baltijos šalių pardavimų direktorius Nerijus Bakšys, „JUNG Vilnius“ Techninio skyriaus vadovas Artūras Kriukovas, DYSON B2B produktų vystymo vadovas Andrius Andrušaitis, „Ergovent“ didmeninės prekybos vadovas Airis Alekna.
