Dėl augančios infliacijos brangsta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, sako susisiekimo viceministrė. Pasak Loretos Maskaliovienės, Lietuva jo statybai Europos Komisijos (EK) papildomai prašo beveik 700 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad ateityje lėšų reikės dar daugiau. 

„Infliacija neaplenkė ir „Rail Baltica“. Turime du svarbiausius šiai dienai finansavimo iššūkius. Dabartinis – 2014-2020 metų gautas finansavimas ruožui nuo Kauno iki Panevėžio, ir jau dabar pagal techninius projektus ir sąmatas identifikuojamas aiškus pabrangimas“, – Seimo Ekonomikos komitete praėjusią savaitę teigė L. Maskaliovienė. 

Pasak jos, dabartinis pabrangimas – ne paskutinis, nes karas Ukrainoje taip pat turės įtakos dar didesniam kainų kilimui. 

Komiteto narius ji informavo, kad su EK jau prasidėjo diskusijos dėl didesnio projekto finansavimo. 

„Peržiūrėti ne tiek pačias finansavimo apimtis, bet peržiūrėti pinigų intensyvumą, pasižiūrėti, ką už tuos pinigus galima geriausia padaryti ir kokius etapus būtų galima perkelti į kitą, naują paraišką, kuri pateikta sausio 18 dieną“, – aiškino viceministrė.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

„Visos trys Baltijos šalys yra pateikusios jau pagal naują 2021-2027 metų finansavimo laikotarpį. Tai didžiulė paraiška, viena iš didžiausių, kiek buvo teikta finansavimui gauti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF)“, – teigė L. Maskaliovienė.

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašo projektui beveik 1,5 mlrd. eurų, iš jų vien Lietuva – 686,7 mln. eurų.  

„Tai toje dalyje yra ne tik Vilniaus-Kaunas projektavimas, žemės paėmimas, bet ir nuo Kauno iki Lenkijos sienos projektavimas ir statyba bei iki Panevėžio tolesnis etapas. Tos dvi paraiškos savo etapais ir rodikliais bus susijusios, bet vienur turime pabrangimą ir turime diskutuoti su Komisija, ką galėsime padaryti už tuos pinigus, o kitur – likusias dalis kaip perkelti“, – komitete teigė ji.   

„Komisija linkusi diskutuoti, po savaitės kalbėsime, kokie iššūkiai laukia. Gegužę norime jau turėti sprendinius dėl dabartinės paraiškos, kaip ją galima būtų konstruoti“, – pridūrė L. Maskaliovienė.   

Pasak jos, EK spendimo dėl finansavimo laukiama antroje šių metų pusėje. 

Nuo 2014 metų bendra ES parama „Rail Balticai“ siekia daugiau nei 950 mln. eurų, o kartu su nacionalinėmis lėšomis – apie 1,14 mlrd. eurų. 2020 metų liepą ES lyderiai pasiekė politinį susitarimą dėl dar 1,4 mlrd. eurų skyrimo „Rail Balticai“ naujoje finansinėje perspektyvoje. 

Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama. 

Bendras „Rail Balticos“ ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

 

Šaltinis: BNS