Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelis pasipildė nauja 4 aukštų daugiafunkce erdve su integruota biblioteka, kuri, planuojama, taps populiaria kauniečių susitikimų vieta. 2,4 tūkst. m² pastato bendrosios erdvės ne atsitiktinai trykšta spalvomis – kartu su architektais planuodami jų spalvinę gamą, KTU atstovai labiausiai troško, kad patalpos žadintų lankytojų energiją ir kūrybingumą, keltų gerą nuotaiką.
Prikėlė kultūros paveldo palikimą
Pasirengimas 4 mln. eurų kainavusios bibliotekos statyboms prasidėjo dar 2018 m. pabaigoje, o statybos darbai pradėti 2020-ųjų birželį. Ši viena šiuolaikiškiausių darbui ir mokymuisi skirtų erdvių Lietuvoje įkurta nenaudojamose techninėse studentų miestelio patalpose, priklausančiose kultūros paveldo palikimu laikomam KTU pastatų kompleksui.
Pasak techninį projektą pagal projektinius pasiūlymus parengusios įmonės „Aplan“ architektės Gabrielės Šliurpaitės, rekonstruojant pastatą, buvo itin saugoma šio komplekso išorė, tad jo estetika išliko nepakitusi.
„Siekiant išsaugoti šio pastato fasado išraišką ir jo kultūros paveldui priklausančias vertybes, didžioji pastato fasado dalis išliko autentiška. Tiesiog buvo atnaujinta tinko apdaila, pakeisti langai. Architektūrinei išraiškai atspindėti buvo pakeistas pastato pagrindinio įėjimo mazgas, numatant ryškią ir funkciškai visus aukštus jungiančią laiptinę. Pastatas išsaugojo savo pagrindinius konstrukcinius elementus: sienas, perdangas, kolonas“, – pasakoja G. Šliurpaitė.
Ieškojo lankytojų kasdienybę palengvinančių sprendimų
Daugiausia permainų, anot „Aplan“ architektės, įvyko šių patalpų viduje.
„Nauji konstrukciniai sprendiniai buvo susiję su erdvių formavimu jau esamose patalpose, neapsunkinant senųjų pastato konstrukcijų, naudojant lengvus elementus, tokius kaip metalas. Visi šie sprendiniai jautriai atsižvelgė į jau esamas pastato konstrukcines apkrovas ir jas tiesiog palengvino“, – sako architektė.
Pirmo ir antro pastato aukštai turėjo aukštas lubas, tad tai suteikė galimybę sukurti tarpinius aukštus-zonas, kuriose buvo galima įkurdinti daugiau erdvių, susijusių su pastato kompleksiškumu ir bibliotekos reikmėmis.
Nemažą iššūkį techninio projekto rengėjams sukėlė užsakovų poreikis pritaikyti pastatą žmonėms su negalia, sukurti naujus patekimus į pastatą ir suformuoti naujas erdves jo viduje. „Teko įsijausti į galimus pastato naudotojų judėjimo scenarijus ir pagal tai kiek įmanoma labiau optimizuoti pastato planinį išdėstymą, leidusį palengvinti jo lankytojų kasdienybę. Taip pat stengėmės kuo tinkamiau panaudoti jau esamas erdves, sukurti jų maksimaliai daugiau ir taip pagerinti lankytojų paslaugų kokybę“, – teigia pašnekovė.
Didžioji dalis daugiafunkcio centro-bibliotekos patalpų yra skirtos visuomeniniam naudojimui ir vos 4 kabinetai – bibliotekos administracijai.
Naujojoje bibliotekoje galima rasti 11 grupinio darbo zonų, kurios, priklausomai nuo grupės dydžio, gali būti transformuojamos į didesnes arba mažesnes erdves, taip leidžiant maksimaliai išnaudoti patalpas ir prisitaikyti prie lankytojų poreikių. Naujoji KTU biblioteka lankytojams siūlo keturias – individualias, tylaus mokymosi, amfiteatro, grupinio darbo – erdves. Antresolėje įrengtos knygų lentynos ir saugykla. Pastate įkurta kavinė, poilsio ir bendravimo erdvės, kurių pagrindinė – ryškus amfiteatras, taip pat pagalbinės patalpos – virtuvėlė ir tualetai.
Interjerui iškelti keturi tikslai
Bibliotekos vidaus interjerą kūręs „KAI Dsgn & Arch“ architekčių Agnės Kriaučiūnaitės ir Deimantės Vaičiukynaitės duetas šio projekto metu sau išsikėlė keturis pagrindinius tikslus: inovatyvumą, ekologiją, kūrybiškumą ir ergonomiką, kuriuos, tikina, pavyko įgyvendinti.
„Interjeras turėjo būti inovatyvus, todėl jame panaudotos modernios technologijos. Taip pat visur, kur tik buvo įmanoma, siekėme ekologijos – norėjome, kad naudojamos medžiagos kuo mažiau kenktų aplinkai. Kartu su KTU iškėlėme tikslą, kad interjeras būtų inspiruojantis – kad bibliotekos aplinka skatintų kūrybiškumą, naudojamos spalvos, tekstūros ir medžiagos didintų darbingumą ir keltų gerą nuotaiką. Taip pat daug dėmesio skyrėme ergonomiškai darbo aplinkai, kuri kuria gerą psichinę būseną ir didina darbo našumą“, – sako architektė A. Kriaučiūnaitė.
Spalvingas, bet minimalistinis
Anot D. Vaičiukynaitės, kūrybinį potencialą skatinantį bibliotekos interjerą, kurio atspirties taškas – spalvų, funkciškumo ir medžiagiškumo moduliacijos, inspiravo neseniai Stokholme vykusi interjero dizaino paroda.
„Pasirinkome penkias dominuojančias spalvas, kurios atsikartoja tiek grindų, sienų apdailoje, tiek patalpų balduose. KTU miestelio bei jo Statybos ir architektūros fakulteto ikoniškumas – „juodos linijos grafika“ taip pat juntamas bendrame vidaus interjero kontekste“, – trumpai vidaus estetiką apibūdina D. Vaičiukynaitė.
Nors pirmas pastato interjero įspūdis – spalvotas ir dinamiškas, visų linijų suvedimas sukuria aiškią minimalistinę struktūrą, būdingą KTU miestelio pastatų architektūrai.
„Interjerui buvo pasirinkti pasteliniai melsvos, geltonos, šviesiai pilkos ir žalsvos tonai, kurie nevargina ir nuteikia darbui, o ryški oranžinė suteikia išskirtinumo, energijos ir dinamikos pojūtį“, – priduria A. Kriaučiūnaitė.
Pastato širdis – amfiteatras
Vienas išskirtinių bibliotekos akcentų yra ryškiai raudonas amfiteatras – antro aukšto susibūrimo centras, interaktyvi erdvė, skirta bendrauti. Tiek susibūrimo erdvė, tiek laiptų dalis atskirti stikliniais turėklais, kitur – žalsvas veltinis. Taip, anot pašnekovių, sukuriamas atvirai uždaras kubas.
„Kadangi ši erdvė skirta ir viešiems renginiams, virš jos kabantis akcentinis šviestuvas jai suteikia neoficialaus įvaizdžio ir pagyvina aplinką. Grafika virš amfiteatro – tai KTU studentų miestelio planas, kurį kiekvienas gali patyrinėti“, – ragina D. Vaičiukynaitė.
Dar vienas ryškus patalpų akcentas – oranžinės spalvos pagrindinė laiptinė. Tokia pat spalva nudažyti metalo turėklai, pasak „KAI Dsgn & Arch“ atstovės, sukuria tarsi atskirą interjero bloką, aplink kurį sukasi visa kita.
Įrengiant interjerą, neišvengta ir šiokių tokių iššūkių. Vienas pagrindinių, architekčių teigimu, buvo susidoroti su didelių erdvių akustika. Dėl šios priežasties dauguma medžiagų, tarp jų – lubos, grindys, užuolaidos, stalų pertvaros ir amfiteatro danga, yra akustinės.
„Taip pat nemažai dirbome su spalvų suvedimu per skirtingas medžiagas. Pasistengėme, kad tiek grindyse, tiek ant sienų ar baldų, kitų elementų būtų panaudotos tos pačios spalvos, bandėme atitaikyti jų tonus“, – pasakoja A. Kriaučiūnaitė.
Tvarumas – vienas iš akcentų
Pašnekovių teigimu, nuo pat projekto pradžios buvo nuspręsta mąstyti ekologiškai ir interjere įgyvendinti tik naudingas idėjas. Taip pat „KAI Dsgn & Arch“ komanda interjerui stengėsi rinktis gamintojus, kurių produkcijai suteikti tvarumo sertifikatai.
„Visos bibliotekos grindų, lubų, baldinės apdailos medžiagos turi tvarumą įrodančius sertifikatus, taip pat yra kokybiškos, todėl turėtų užtikrinti jų naudojimo ilgaamžiškumą. Be to, visame pastate išdėstyti atliekų rūšiavimo konteineriai, o tualetuose sumontuoti „Dyson Airblade“ rankų džiovintuvai, siekiant išvengti popieriaus naudojimo“, – sako A. Kriaučiūnaitė.
Tvarumą užtikrina ir šiuolaikiškos pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektros ir kitos inžinerinės sistemos – jos atitinka aukštos klasės standartus. Įdiegtos sistemos ir jų išoriniai elementai slepiami ant stogo perdangos.
Projekto sprendimai:
