Ypatingą istorinę reikšmę turinčią Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią planuojama gaivinti kompleksiškai: bus perstatytas balkonas, restauruotos freskos, įrengta šildymo sistema, suprojektuoti nauji langai, apšvietimas, sutvarkyta teritorija.
Turtą perduos savivaldybei
Toks sprendimas priimtas diskusijoje, kurioje dalyvavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Vilkaviškio ordinaras vyskupas Rimantas Norvila. Susitikime taip pat dalyvavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras Gintautas Kuliešius, architektai Gintaras Prikockis ir Violeta Beigienė, atsakingi savivaldybės darbuotojai.
Vytauto Didžiojo laikus menanti gotikinė bažnytėlė priklauso palyginti negausiai Zapyškio parapijai, kuri savo jėgomis sutvarkyti šventovės nepajėgia. R. Norvila mano, kad būtų logiškiausia pastatą panaudos teise perduoti savivaldybei, kuri imtųsi iniciatyvos gelbėti šį unikalų kultūros paveldą.
„Zapyškio bažnyčia yra ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimas, todėl privalome suremti pečius ir rasti lėšų jai atgaivinti“, – kalbėjo V. Makūnas.
R. Norvila pabrėžė, kad bažnyčia turi tarnauti visai bendruomenei, o su kulto pastatu būtų elgiamasi atsakingai.
Išliko freskų liekanos
G. Prikockis pasakojo, kad projektas susideda iš dviejų dalių: pastato restauravimo ir jo pritaikymo visuomenės reikmėms. Bažnyčia yra smarkiai nukentėjusį nuo potvynių, todėl teks atlikti daug darbų. „Reikėtų sutvirtinti stogo konstrukcijas, permūryti dalį plytų, choro balkoną taip būtina perstatyti“, – laukiančius darbus vardijo architektas.
Grindis planuojama palikti senas, jose visu perimetru įrengiant senų plytų juostą. Po balkonu numatyta įrengti dvi nedideles, maždaug 6 kv. m patalpas. Viena būtų skirta zakristijai, kita – persirengti bažnytėlėje koncertuojantiems atlikėjams.
G. Prikockis sakė, kad jau suprojektuoti nauji langai ir kryžiai. Pastatas bus šildomas infraraudonųjų spindulių lempomis.
Vienas didžiausių projektuotojo laukiančių iššūkių – sienų freskos. Atgaivinti sieninę tapybą gali tik patyrę restauratoriai, todėl tikėtina, kad tai užtruks.
Užteks vietos visiems
Pasirūpinta ir pastato saugumu – jame numatyta įrengti naują elektros instaliaciją ir gaisrinės saugos sistemą. „Prie bažnyčios dažnai lankosi žmonės, todėl reikėtų pagalvoti ir apie sniego gaudytuvus ant stogo“, – kalbėjo G. Prikockis.
Antrasis darbų etapas būtų skirtas aplinkai sutvarkyti. Bažnyčios šventoriuje palaidota nemažai žmonių, todėl tikriausiai teks atlikti archeologinius tyrimus.
Gotikinė bažnyčia bus gerai matoma ir naktį – architektas suprojektavo jos apšvietimą.
Pasitarimo dalyviai sutarė, kad atnaujintose erdvėse užteks vietos visiems: tikintiesiems, turistams, aitvarų mėgėjams, koncertams, parodoms, bendruomenės šventėms.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas Mažojo Pakaunės turizmo žiedo traukos objektų. Jos kaimynystėje, maždaug 200 metrų atstumu planuojama pastatyti lynų keltuvą per Nemuną. Juo keldamiesi dviratininkai galės grožėtis ne tik gamta, bet ir įstabios architektūros bažnyčia.
Lietuvos bažnyčių motina
Rašytiniai šaltiniai liudija, kad pirmą kartą Zapyškio bažnyčia paminėta 1562 metais, užsimenant apie joje palaidotą Paštuvos dvaro savininkę. Tikėtina, kad bažnyčios fundatorius buvo Povilas Sapiega, kuris Zapyškį valdė nuo 1555 iki1579 metų, ir bažnyčiai padovanojo 6 valakus žemės su 6 baudžiauninkai ir 2 valakus be žmonių.
XVI amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo apleista, kaip manoma, dėl kilusios maro epidemijos. XVII amžiaus pradžioje remontuota. 1744 ir 1763 metais darkart taisyta. XVIII amžiuje prie pagrindinio fasado buvo pristatyta medinė varpinė.
Bažnyčia nukentėjo per 1812 metų Napoleono kariuomenės žygį į Rusiją Tada joje buvo įrengtos arklidės. 1856-aisiais, kilus gaisrui, sudegė klebonijos pastatas.
1901 metais bažnyčia buvo uždaryta. 1902–1904 metais buvo išardyta akmeninė šventoriaus tvora, o 1905-aisiais – ir varpinė. Tuo metu jau buvo patvirtintas naujos bažnyčios Zapyškyje projektas.
Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išardė itin vertingus vargonus, pasiėmė vamzdžius. Bažnyčia 1923 m. restauruota, 1936 metais joje buvo bažnytinių daiktų sandėlis.
Šventovę dažnai niokojo Nemuno potvyniai. Netoli bažnyčios per Antrąjį pasaulinį karą buvo įrengta krovinių prieplauka ir iki Ežerėlio nutiestas siaurasis geležinkelis.
Lietuvos bažnyčių motina dažnai vadinama Zapyškio bažnyčia daug kartų buvo remontuota, tačiau iki šiol laikoma vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių.
