1990–1992 metais konkursas neįvyko dėl pokyčių valstybėje ir universitete.
Antrame etape (1993–2000 metais) kartu su konkursu pradėtos organizuoti viešos Architektų dienų akcijos („Archkolonija“, „Į pažadėtąją žemę“). Šiuo laikotarpiu SIKON temos sietos su esama aplinka, todėl darbai išsiskiria kontekstualumu. Dėl neperduoto organizavimo 1997–2000 metais įvyko antroji konkurso krizė.
Trečiu etapu (2001–2005 metais) pradėta kūrybinių dirbtuvių, trunkančių 24 valandas, tradicija. Architektūros studentai darbuose siekė išreikšti individualią nuomonę, kritinį požiūrį į to meto architektūros problemas. Konkursiniams darbams būdingas simbolistinis vaizdavimas.
Ketvirtas raidos etapas siejamas su išvykstamųjų dirbtuvių organizavimu nuo 2006 metų. Šiomis dirbtuvėmis siekta sukurti meninį ir kultūrinį įvykį, kuris galėtų atkreipti dėmesį į apleistus, tačiau vertingus architektūros objektus ar viešąsias miestų erdves, taip pat paskatintų bendruomenes imtis iniciatyvos sprendžiant apleistų erdvių problemas.
Ištrauka iš Mariaus Bliujaus magistro darbo „Studentų idėjų konkursas (SIKON 1983–2013). Kultūros ir neformalios architektūrinės edukacijos reiškinys“.
