Aušra Nyman

Vėlai vakare leisdamiesi lėktuvu į bet kurio didmiesčio oro uostą, pro iliuminatorių galime stebėti apšviestose miesto gatvėse zujančius automobilius ir pėsčiuosius, apšviestus pastatus ar net parko takelius. Tai mums suteikia saugumo jausmą, nes tamsa visuomet yra gąsdinanti. Tačiau sveikatos specialistai, gamtininkai įspėja – persistengėme, pertekline šviesa užteršėme ne tik miestus, bet ir žaliuosius parkų plotus. Čia paliesime kelias svarbiausias apšvietimo tendencijas, kurios susijusios su globaliomis problemomis.

Cirkadiniai ritmai 

Sparčiai tobulėjant technologijoms, LED apšvietimas, dar neseniai buvęs naujovė, ypač populiarėjo dėl ekonomiškumo ir efektyvumo. Tačiau projektuodami ir rinkdamiesi šviestuvus, jau turime galvoti ne tik apie pigią ir ryškią šviesą, aplinkos estetiką, bet ir draugiškus sprendimus. Tas pasakytina tiek apie patalpas, tiek apie viešąsias lauko erdves.

Kiekvienas organas ir net ląstelė turi savo cirkadinį ritmą. Pasak JAV Nacionalinio miego fondo, cirkadinis ritmas yra 24 valandų vidinis laikrodis, „žmogaus smegenyse veikiantis reguliariais intervalais tarp mieguistumo ir budrumo“. Cirkadinis ritmas reaguoja į šviesą ir tamsą. Per didelis arba per mažas tam tikrų tipų šviesos poveikis gali turėti įtakos elgesiui, naktiniam miegui, bendrai asmeninei sveikatai.

Sezoninis afektinis sutrikimas (angl. seasonal affective disorder) – depresijos porūšis, kuriam būdingi tokie pat simptomai kaip ir depresijai. Apie 20 proc. žmonių nuo lapkričio iki kovo patiria panašius sezoninius nuotaikos sutrikimus su stipriai išreikštais bent jau keliais depresijos simptomais.

Perteklinė šviesa

Kyla problema: perteklinė šviesa mažina melatonino kiekį žmonių ir gyvūnų organizmuose, sutrinka cirkadiniai ritmai, gamta negauna pakankamai tamsos, tai kenkia net paukščių migracijai. Yra augalų, kurie žydi tik naktį (jų neapdulkina tamsoje skraidantys vabzdžiai), zooplanktonas sutrinka ir vandenynai pradeda žydėti.

„Mes visi skubame, bet yra esminiai dalykai – paros cirkadiniai ritmai, – sako kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė. – Be abejo, ir naktį gyvenimas vyksta, bet be galo gera, kai yra vietų, kuriose gali turėti pauzę. Ten, kur nebūtina stipriai apšviesti, apšvietimą reikėtų naudoti labai tikslingai.“ 

Skveras Juodkrantėje. Kraštovaizdžio architektė G. Characiejienė. Nendrės Žilinskaitės nuotr.

Kokie lauko apšvietimo kriterijai daro jį artimesnį žmogui? 

Šviesotarša atsiranda dėl per didelio šviesos kiekio ir dėl per šaltos spalvos, tačiau skelbiamuose pirkimuose rūpinamasi tik apšvietimo ekonominiu efektyvumu.

Goda Characiejienė sako: „Matau atotrūkį tarp techninių – statybų techninio reglamento (STR) reikalavimų ir humaniško apšvietimo, kuris yra jaukus ir mielas žmogui. Reikalavimai dažnu atveju yra kuriami dėl saugumo. Minėdama saugumą turiu omeny eismo sąlygas. Aplinka stipriai peršviečiama. Ir ta šviesos tarša yra reali ir nemaloni. Ilgą laiką teko važinėti į Neringą, čia daug kur likę senosios žemos šviestuvų atramos, gana dideli tarpai tarp jų, šilta oranžinė šviesos spektro spalva. Persikėlus iš žemyno, kur viskas tiesiog tvieskia šalta šviesa, ten, Neringoje, tikrai pailsi.“ 

Šviesotarša – kaip jos išvengti?

„Svarbu šviesos kiekis, ne per aukštos šviestuvų atramos, – pataria Goda, – kad nebūtų sukurti ištisiniai šviesos tuneliai. Kai tarp atramų atsiranda šviesos tarpas – kodėl gi ne? Pati šviesos spektro spalva, kad nebūtų per šalta, humaniška, yra nuo 3000 kelvinų ir mažiau. Ar norime išsklaidyti šviesos srautą, ar koncentruoti, atsižvelgti į akinimą? Pats šviesos šaltinis (lempa) neturėtų matytis, turėtų būti pridengta. Pirmas impulsas renkant gatvės apšvietimą – žiūrėti į kepurėlę, jos dizainą. Bet labai svarbu įvertinti, kaip ji šviečia. Nes šviesa gali būti arba maloni, arba ne. Nors techniškai gali pagrįsti, kad išpildei STR reikalavimus, tačiau kur žmogus toje erdvėje, kaip jis jaučiasi? Jeigu humanizuojame aplinką, tai humanizuokime ir apšvietimą“, – sako architektė.

Atitikti tamsiam dangui tinkančio apšvietimo reikalavimus

„Sumažinti šviesotaršai, reikėtų rinktis tamsiam dangui tinkantį lauko apšvietimą, atitinkantį Tarptautinės tamsaus dangaus asociacijos patvirtintus standartus ir turintį žemą BUG (angl. Backlight, Uplight, Glare) reitingą; taip pat šiltą spalvų temperatūrą (3000 kelvinų ar žemesnę) ir visiškai ekranuotus (kad šviesa būtų nukreipta žemyn) arba visiškai išjungtus šviestuvus tamsos metu (su jutikliais)“, – architektams pataria specialistai. 

Geriausia išbandyti šviestuvus natūroje

G. Characiejienė pažymi, kad svarbu ne tik šviestuvų kokybė. Šviestuvas turėtų būti tinkamoje vietoje. Architektė siūlo, esant galimybei, pasibandyti šviestuvus erdvėje, kuriai jie bus skirti, tam, kad būtų galima įsitikinti, ar viskas tinkamai apšviesta, ar šviesos reikia daugiau, ar mažiau. „Šiame skubančiame pasaulyje, kai reikia greitai suprojektuoti ir atiduoti, tiesiog nebeužtenka laiko patikrinti. Viešos erdvės apšvietimas yra svarbu, ir linkiu sau pačiai ir visiems turėti galimybių patikrinti, kaip tai veikia. Teko turėti tokių sąlygų. Modeliavimas vyksta kompiuteriu, bet svarbu ir išdėlioti, įrengti šviestuvus prieš juos įsigyjant. Jeigu tai neįmanoma, gal yra tų produktų analogų, kad būtų galima apžiūrėti, kaip jie veikia, koks pojūtis“, – siūlo specialistė.

Didelės mažo skvero galimybės – meditacijos centras „Botanica“

Meditacijos centras „Botanica“ yra Hefėjaus (Kinija) senamiesčio pakraštyje. Per pastaruosius 30 metų, sparčiai augant Hefėjaus gyventojų skaičiui, miestas patyrė precedento neturinčią intensyvią plėtrą. 

Meditacijos centras „Botanica“ apšvietimas tik nežymiai prasiskverbia pro augalus.

Šio projekto savininkė anksčiau dirbo nekilnojamojo turto industrijoje, spaudžiant dideliam darbo ritmui, tačiau visada jautė meilę augalams. Ji svajojo įkurti botanikos sodą, kuris būtų atviras visuomenei ir galėtų bendruomenės gyventojams suteikti meditacijos, jogos, taiči ir kitų dvasinių patirčių, ugdančių estetinę lėto gyvenimo sampratą.

Nedidelė miesto erdvė tapo jaukia ramybės oaze net ir tamsiuoju paros metu. Šviestuvai, paskendę augalų gausoje, tarsi jonvabaliai skleidžia prislopintą, jaukią šviesą, kuri, esant nedideliam rūkui, kylančiam nuo drėgno dirvožemio, tampa net mistiška.

BUG reitingas

BUG indeksu matuojama, kur nukreipiama šviesa iš šviestuvo (pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėse nakties metu).

IDA programa (angl. Dark Sky Approved) suteikia sertifikatą apšvietimo produktams, projektams ir įgyvendintiems objektams, kurie mažina akinimą, šviesos patekimą į aplinką ir šviesos taršą.

Norint atitikti reikalavimus, reikia siekti šių tikslų:

• riboti į viršų nukreiptos šviesos kiekį (teisinga šviestuvo konstrukcija);
• vengti akinimo;
• vengti per didelio apšvietimo;
• naudoti šviesos srauto mažinimą ir kitus tinkamus apšvietimo valdiklius – judesio daviklius;
• sumažinti naktinėje aplinkoje trumpo bangos ilgio (melsvos) ir naudoti ilgo bangos ilgio (šiltos) šviesos.

Straipsnis viešintas specialiame numeryje, skirtame viešosioms erdvėms.