Tačiau įsivaizduokime, iki kokio absurdo prieita, kad akrobatinio skraidymo meistras, kuris nusileistų ant bet kokio šaligatvio, turėtų gauti licenciją, jeigu norėtų oficialiai nusileisti ant puikiausio tako Neringoje“, – vaizdžiai kalbėjo D. Jasaitis.
Oro uosto nereikia
Pašnekovo žodžiais, ydingus KNNP tvarkymo plano nuostatus reikia kuo skubiau keisti, tam imtasi nemažai žygių. „Į tvarkymo planą faktiškai perkeltos 1994 metų sąvokos, tačiau pasaulis jau smarkiai pasistūmėjęs į priekį, o mes liekame trypčioti toje pat vietoje, – apgailestavo D. Jasaitis. – Esame ne kartą kreipęsi į Vyriausybę, premjeras yra sudaręs darbo grupę ir šiam atskiram klausimui spręsti, ir apskritai su KNNP tvarkymo plano blogybėmis tvarkytis. Manau, netrukus bus priimti konkretūs sprendimai dėl tam tikrų punktų, dėl kurių miestas negali būti plėtojamas, pakeitimų, nes viskas jau išdiskutuota ir aišku.“
Lietuvos aeroklubo prezidento Jono Mažinto teigimu, tam, kad galėtų priimti orlaivius ir patogiai aptarnauti keleivius, Neringai nebūtina lygiuotis į Vilniuje, Kaune ar Palangoje veikiančius oro uostus.
„Vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Sovietmečiu Nidoje veikė oro uostas, „An-2“ tipo lėktuvai skraidindavo keleivius į Vilnių, Kauną ir Palangą, tačiau dėl šių trūkumo uostas buvo uždarytas, neliko ir jo infrastruktūros. Šiandien čia kuo puikiausiai galėtų veikti aerodromas, tik reikėtų įrengti riedėjimo takelius, nedidelį stovėjimo peroną, o tai yra smulkmena. Surengėme parodomąjį skrydį ir įrodėme, kad čia galima saugiai skraidyti“, – aiškino specialistas.
Anot pašnekovo, reikėtų pasirūpinti ir kitais formaliais dalykais: suformuoti struktūrą, kuri rinktų mokesčius, tarp jų – ir ekologinį, įtraukti informaciją į oro navigacijos informacijos rinkinį, kad žinia apie čia veikiantį aerodromą būtų paskelbta pasauliui.
Įtiktų ir UNESCO atstovams?
J. Mažinto teigimu, Nidos lėktuvų kilimo ir tūpimo tako būklė – puiki, o tai ir yra svarbiausias aerodromo elementas, reikalaujantis didžiausių investicijų.
„1998-aisiais atnaujintas takas tapo 815 metrų ilgio ir 30 metrų pločio, rekonstrukcija atsiėjo 5,6 mln. litų. Lengviesiems ir ultralengviesiems orlaiviams visiškai to pakanka, tik prieigose ir šoninėse saugos juostose reikia pašalinti kliudančius medžius. Buvo galima seniai tai padaryti, tačiau nėra šeimininko – KNNP nesuinteresuotas, kad čia veiktų aerodromas. Neteko pasaulyje matyti atvejų, kai investavus milijonines lėšas ir turint pagrindinį aerodromo elementą būtų taip neūkiškai elgiamasi“, – stebėjosi Lietuvos aeroklubo prezidentas J. Mažintas.
Tiesa, šių metų pradžioje buvo pasiektas tam tikras kompromisas – KNNP vadovai suteikė leidimą iškirsti medžius 500 metrų tako ruožo saugumo zonoje – tiek, kiek užtektų aviacinei aikštelei veikti.
Pašnekovas neabejoja, kad bet kuris patyręs aviaspecialistas patvirtintų, kad Nidos aerodromas būtų perspektyvus. „Lengvųjų ir ultralengvųjų orlaivių pilotai iš kaimyninių šalių atskristų čia su malonumu ir skirtų tam pinigų. Juo labiau kad tokie lėktuvėliai – netaršios transporto priemonės. Neringa būtų perspektyvi vieta plėtoti ir aviaturizmą, ir mažųjų lėktuvėlių oro taksi, taip pat būtų galima atkurti Nidos sklandymo mokyklą, kuri tarpukario metais buvo garsiausia Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijosi specialistas.
