• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Į Kauno intermodalinį terminalą atvyko pirmasis krovininis traukinys iš Europos

2021 liepos 19 d.
Kauno intermodalinis terminalas
„Rail Baltica“ nuotr.

Į Kauno intermodalinį terminalą (KIT) pirmadienį atvyko pirmasis  konteinerius bei puspriekabes gabenantis traukinys iš Nyderlandų, atvykęs europinio standarto geležinkeliu „Rail Baltica“, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. 

Pasak bendrovės, terminalas oficialiai tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių tašku, kurį, užbaigus visus darbus bei formalumus „Rail Baltica“ atkarpoje Kaunas-Palemonas, europinio standarto riedmenimis gali pasiekti krovininiai traukiniai.

„Kauno intermodalinio terminalo atidarymas komerciniam eismui yra esminis žingsnis „Rail Baltica“ projekte nuo statybos pereinant prie transporto operacijų. Šis žingsnis kartu labai pagerins susisiekimo su Europa galimybes krovinių vežėjams ir išplės tvaraus transporto galimybes Baltijos regione“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, jog tai – ne tik ekonominis laimėjimas Lietuvai. Anot jo, dabar atsiveria papildomos galimybės plėtoti ekologišką geležinkelių transportą, taip sumažinant vilkikų CO2 išmetimus bei atlaisvinant autostradas.

Kauno intermodalinis terminalas

Už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis sako, kad terminalas tampa vartais į Europą – kroviniai jame gali būti perkraunami nuo plačios rusiškos vėžės ant europinės ir atvirkščiai, taip pat – nuo vilkikų ant geležinkelio ir atvirkščiai. 

Jo teigimu, terminalas pritaikytas pakrauti į vagonus ne tik konteinerius ar kitos rūšies krovinius, bet ir vilkikų priekabas.

Kasmet Lenkijos-Lietuvos pasieniu autotransportu pervežama apie 24 mln. tonų krovinių.  

Pirmojo traukinio pasitikimo ceremonijoje dalyvauja premjerė Ingrida Šimonytė, M. Skuodis, projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų atstovai ir partneriai.

Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo darbai, pritaikant jį prie „Rail Baltica“ poreikių, pradėti 2019 metų pavasarį. Per šį laiką nuo Kauno iki Palemono nutiestas europinis geležinkelis, atnaujintas istorinis Kauno tunelis, įrengti keturi tuneliai automobiliams ir pėstiesiems, sutvarkyta infrastruktūra. 

I. Šimonytė: projektai, sujungiantys mus su ES, yra išskirtinės svarbos

Projektai, sujungiantys Lietuvą su Europos Sąjungos rinkomis, yra išskirtinės svarbos, sako premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį atidariusi Kauno intermodalinį terminalą, kuris yra europinės geležinkelio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis. 

„Geografinėje padėtyje, kurioje mes esame, geopolitinėje netgi padėtyje, būdami Europos Sąjungos valstybės, tačiau rytiniame krašte, kur už mūsų plyti ne ta erdvė, kurią galėtume pavadinti teisės viršenybės, žmogaus laisvių, laisvo žodžio erdve, akivaizdu, kad ekonominiams santykiams ir mūsų ryšiams turime taikyti taip pat ir tam tikrą geopolitinės pataisos koeficientą“, – kalbėjo premjerė.

Kauno intermodalinis terminalas

„Projektai, kurie sujungia mus kuo tvirčiau su Europos Sąjungos rinkomis, su Europos Sąjungos tinklais, yra išskirtinės svarbos“, – pridūrė ji.

Atidarymo metu į terminalą atvyko pirmasis oficialus krovininis traukinys iš Nyderlandų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, jog artimiausiu metu čia atvyks du traukiniai per savaitę, o iki metų pabaigos tikimasi sulaukti ir po keturis traukinius per savaitę.

„Kitais metais aš labai tikiuosi, kad mes turėsime ir naują maršrutą iš šiaurės Italijos, kur kroviniai taip pat atkeliaus čia“, – kalbėjo jis.

Kauno intermodalinį terminalą europinė vėžė sujungia su Europos geležinkelių tinklu, jis tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai.

Tai turėtų atnešti ne tik ekonominės naudos, bet ir sumažinti taršą.

Visos „Rail Baltica“ ilgis bus 870 kilometrų, o vien Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Dalintis:
baltic engineers
baltic engineers
Komentarai

offgrid nameliai konkursas
archicad