Ateities fasadas yra novatoriškas, konstruktyvus ir pagrįstas estetiškai įmantriais sprendimais. Laisvos formos geometrija, subtilios stiklo konstrukcijos su unikaliomis savybėmis, kurios pagerina pastato vidinį komfortą, unikalių medžiagų pasirinkimas ir kiti tvaraus fasado dizaino sprendimai kuria naują architektūros veidą.
Per pastaruosius 10 metų pasaulyje buvo padaryta sparti pažanga atnaujinant fasadus ir prisidedant prie tvarių pastatų eksploatacijos. Įkvėpimas ir rezultatai, atsirandantys dėl sėkmingo didelio masto projektų įgyvendinimo, skatina architektus taikyti moderniai tvaraus fasado idėjas ir mažesniuose projektuose. Nuo viso tvarių gyvenamųjų pastatų kvartalo iki nedidelės dujų priėmimo stoties – į ateitį orientuotų fasado sprendimų rezultatus įvertinti kviečia olandų architektai.
Tvarių fasadų įvairovė naujame gyvenamųjų pastatų ansamblyje
MVRDV architektai sukūrė tvarių fasadų konceptą apimantį projektą – „De Oosterlingen“. Septynių gyvenamųjų pastatų kvartalas yra gerai matomas prie įvažiavimo į salą, kuri anksčiau buvo pramoninė zona, sparčiai besivystanti į gyvenamąjį rajoną. Visi projekto pastatai turi aiškų vientisumą, tačiau kiekvienas jų turi savo charakterį – jie skirtingų aukščių, stogo formų ir fasadų, pagamintų tiek iš medžio, tiek iš stiklo, perdirbtų plytų ir biokompozito.
Projektas apima daugybę praktinių intervencijų siekiant visapusiškai tvarios rajono vizijos. Imituojant vietovės istorinius sandėlius, nemažai projekto fasadų atsiveria sulankstomosiomis langinėmis ir stogeliais, taip pat balkonais ir kitomis savybėmis, kurios atrodo taip, lyg būtų sukurtos sulankstant pastato fasadą. Sukuriama gyva fasadų paletė. „Tai bus žalias kompleksas, kuris, mano nuomone, yra naudingas ne tik žmonėms, bet ir paukščiams bei vabzdžiams, – sako vienas MVRDV įkūrėjų Winy Maasas. – Vienas pastatas bus pagamintas iš grumstytos žemės – senoviško ir tvaraus statybos būdo; kitas turės visiškai žalią fasadą. Į įvairius fasadus taip pat bus integruotos lizdo tipo dėžutės naminiams žvirbliams ir šikšnosparniams. Visa tai kuria gatvę, atitinkančią senąsias Amsterdamo tradicijas, bet orientuotą į ateities perspektyvas.“
Pirmasis pasaulyje biologinės kilmės fasadas
Dintelordo miestelyje, Olandijoje, buvo įgyvendintas pirmasis pasaulyje fasadas, pagamintas iš biomasės. Architektas Marco Vermeulenas suprojektavo naująją „Agro & Food Cluster“ (AFC) dujų priėmimo stotį (GOS), kuri buvo apklijuota bioplokštėmis, pagamintomis iš biologinės dervos ir kanapių pluošto kompozito. Nors tiksli dervos sudėtis skiriasi, tačiau dažnai naudojamos sojų pupelės, sėmenų aliejus arba biodyzelino gamybos atliekos.
Pastato – dujų perdavimo stoties – architektūrinis tūris yra paprastos dėžutės formos. Įdomesnę ją daro specialiai pritaikytos 104 tamsios biologinės plokštės, kurios sudaro pastato fasadą. Kiekvienos plokštės matmenys yra 140 x 185 cm. Ant jos reljefiškai atspausdinta raidžių serija C, H ir N. Šios raidės yra cheminiai pagrindinių komponentų simboliai: anglis, vandenilis ir azotas. Pagamintos iš „Nabasco“ arba „NAtural BASed COmposites“ plokštės, yra padengtos ruda, nepermatoma danga, kuri suteikia įspūdį, kad jos pagamintos iš aptakios futuristinės medžiagos – visai ne taip, kaip įsivaizduojame, jog turėtų atrodyti kanapių ir dervos plokštės. Architekto iniciatyva pažvelgti į fasadą naujai įkvėpė ir kitus pasaulio dizainerius įsivaizduoti ekologiškesnę ateitį per tvarių fasadų pasirinkimą.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 birželis-liepa
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
[/su_note] [prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]
PARTNERIO TURINYS
